Laikinieji sandėliai
Vieni vagonai laukia vėluojančių laivų, kitos bendrovės neapskaičiavo ir užsakė vagonus anksčiau nei numatyta, tretiesiems, pasak VL pašnekovo grūdų eksportuotojo Liongino, paprasčiausiai neliko talpų grūdams laikyti. Tokius vagonus reikėtų vadinti laikinaisiais sandėliais.
„Žinau, kad kai kurie stambieji eksportuotojai perrašo sutartis. Vieni jų moka delspinigius, o kitiems net pasiseka išvengti tokių papildomų išlaidų. Taip įmanoma net šiek tiek pakenkti savo konkurentams, laukiantiems ir nesulaukiantiems vagonų“, – sako Lionginas.
Praėjusią savaitę ŽŪM viceministras Aušrys Macijauskas tikino susitaręs su „Lietuvos geležinkelių“ vadovais, kad šią savaitę į rinką papildomai transportuoti grūdus bus skiriama iki 250 vagonų. Iš viso vežti grūdus bus skiriama apie 1000 vagonų. Be to, vėluojanti atlikti savo pareigas Susisiekimo ministerija pavedė bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ palyginti praėjusių ir šių metų grūdų pervežimo situaciją derliaus nuėmimo metu bei pateikti išsamią analizę. Bus nagrinėjamas kasmetinis vagonų poreikis, jų prastovų priežastys ir vagonų paskirstymo uosto krovos kompanijoms principai.
Kol kas dėl to, kad trūksta vagonų, galvas skauda stambiesiems grūdų supirkėjams.
Ne visiems užteks kantrybės
VL pakalbinti ūkininkai neskuba parduoti grūdus. Jie nusprendė laukti geresnių kainų, be to, sukaups didesnį kiekį grūdų, o tada jau bus galima pasirašyti pelningesnę sutartį su pirkėjais kitose rinkose.
ŽŪK „Kotenas“ direktorius Antanas Kliunka VL sakė, kad kooperatyvo sandėliai jau pilni, taigi grūdus jau tenka laikyti kaupuose lauke, tačiau ne todėl, kad neturi kuo jų vežti supirkėjams.
„Aš dar neužsakiau vagonų. Apskritai pirmuosius grūdus parduosime rugsėjo mėnesį. Tada ir apskaičiuosiu, kokia transporto priemone naudotis apsimoka. Dabar vežėjų netrūksta, taigi geležinkelio vagonų gal ir neprireiks“, – sako A.Kliunka.
Kooperatyvo vadovo skaičiavimais, šiuo metu iki 100 km vežti grūdus autotransporto priemonėmis kainuoja 10 Lt/t. Geležinkeliu – gerokai brangiau.
„A klasės kviečių pavyzdžius mūsų nuolatiniams grūdų supirkėjams Danijoje jau išsiunčiau, laukiu atsakymo. Be to, bendradarbiauju ir su Lietuvoje veikiančiomis bendrovėmis – „Lietuviškais javais“, „Scandagra“, „Rapsoila“ ir kt. Prisijungsiu prie šių pardavėjų“, – sako A.Kliunka.
Grūdų daug visoje Europoje, sandėliai pilnutėliai. Ar verta tikėtis labai didelio kainų šuolio?
„Tikiuosi, kad rudenį kainos pakils 20–50 Lt/t. Reikia sulaukti. Tikiuosi, kad kviečių kainos pasieks 450 Lt/t, tačiau ne visi ūkininkai turi tiek sandėlių ir kantrybės“, – sako A.Kliunka.
Riziką išdalins
Kooperatyvo „Lietuviški javai“ direktorius Audrius Juodis sako, kad kooperatyvo narių sandėliuose jau yra apie 28 tūkst. t grūdų. Kooperatyvo nariai pasirūpino derliaus sandėliavimo sąlygomis, todėl talpų turėtų užtekti. Jeigu vienam ar kitam kooperatyvo nariui jų pritrūktų, pagelbės kiti kooperatyvo nariai.
Dėl realizavimo nedejuojama.
„Derlių parduosime dalimis, taip išskaidysime riziką. Tariamės dėl eksporto į iš esmės naujas rinkas. Dalį derliaus parduosime kitąmet“, – dalijasi planais A.Juodis.
Ūkininkų jau nereikia įtikinėti, kad eksportuoti apsimoka.
„Jeigu supirkėjai neuždirbtų, jie šiuo verslu ir neužsiimtų. Skaičiavimai labai paprasti – prekiauti savarankiškai labiau apsimoka“, – sako A.Juodis.
Beje, „Lietuviškų javų“ nariams nelabai svarbu grūdus transportuoti geležinkelio vagonais. Neapsimoka. Sutaupoma grūdus vežant autotransportu. Ne tik pigiau, bet ir greičiau.
Parduoti neskuba
Naujosios Akmenės r. ūkininkaujantis Valius Ąžuolas parduoti derlių neskuba. Pardavė tik nedidelę dalį. Be kita ko, jaunasis ūkininkas bendrauja su kooperatyvais ir savo derlių tikisi parduoti tik per kooperatyvus.
„Nauda akivaizdi. Pavyzdžiui, Lietuvoje II klasės kviečiai superkami 350–360 Lt/t, o kraunant į laivus gali gauti beveik 100 Lt/t daugiau. Tiesa, reikėtų dar sumokėti už transportą apie 30 Lt/t. Tačiau kaip beskaičiuotum, savarankiškai eksportuodamas gausi daugiau naudos nei grūdus parduodamas supirkėjams Lietuvoje“, – sako V.Ąžuolas.
Sutaupoma ir grūdus džiovinant savo ūkyje.
„Savo ūkyje 1 proc. džiovinimas kainuoja 2,5 Lt/t, o gamykloje – jau 10–11 Lt/t. Taigi nuo ūkininko lupa, kas netingi“, – sako V.Ąžuolas.
Jo kolega kėdainietis Artūras Jodeika pritaria, kad šiuo metu priimtinų pirkėjų dar nėra. Ūkininkas nenorėtų grūdus parduoti pigiau nei 450 Lt/t.
Beje, A.Jodeika vadovauja kooperatyvui „Mūsų ūkis“, tačiau derlių nedidelis kooperatyvas realizuos per antrojo lygio kooperatyvą „Lietuviški javai“.
