GMO sąrašas pasipildė 96 kulinarijos gaminiais
ES prekiauti genetiškai modifikuotais produktais nėra draudžiama, tačiau jie turi būti paženklinti, kad vartotojas žinotų, ką perka. Tiesa, to daryti nereikia trečiosiose šalyse, todėl Lietuvoje tikrinami visi iš trečiųjų šalių įvežami maisto produktai, kurių sudėtyje yra sojų, kukurūzų, rapsų produktų. Tačiau ekspertai pripažįsta, kad ne visada įmanoma nustatyti, ar iš trečiųjų šalių pas mus patenkantis maistas nėra genetiškai modifikuotas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, šiuo metu ES patvirtinta daugiau nei 30 genetiškai modifikuotų augalų veislių, leidžiamų naudoti maisto produktų gamybai. Tai sojų pupelės, rapsai ir kukurūzai. Tuo tarpu vynuogės be kauliukų ir mandarinai, kurių žievelės atšokusios, anot VMVT specialistų, nėra genetiškai modifikuoti.
VMVT patikslino prekyboje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, sąrašą. VMVT informacijoje teigiama, kad parduotuvėse parduodami 24 pavadinimų augaliniai aliejai, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, 7 pavadinimų margarinai, tepūs riebalų mišiniai, kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, 31 pavadinimo saldumynai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų – tai dauguma šokoladinių kiaušinių su siurprizu ar žaisliuku „Chik&Duck“ bei įvairų pavadinimų karameliniai ir šokoladiniai saldainiai su įvairiais įdarais, ypač pagaminti Turkijoje.
GMO turi ir „Sodžiaus provanso“ majonezas, pagamintas Vokietijoje, kelių pavadinimų maisto papildai („Hair / Skin / Nail Hard Kapsule“ (JAV), „Memortop“ (JAV), „Power Multi Vit 90 Lithu“ (Kanada), „Power vitamins for means“ (Kanada)) bei vieno pavadinimo kepta duona su česnaku, skrudinta genetiškai modifikuotų sojų aliejuje.
Nauja yra tai, kad produktų su GMO sąraše atsirado net 96 pavadinimų kulinariniai gaminiai, kurių gamybai naudojamas aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių. Tai varškės ir kitokios spurgos, žagarėliai, čeburekai su mėsa, kepti pyragėliai su grybais, beliašai, kibinai, „Kijevo“ kotletai, kotletai „Jūratė“, „Astra“, lietiniai su įvairiais įdarais, kepta vištienos filė ir kiti kepti pusgaminiai iš mėsos, rauginti kopūstai su dešrelėmis, įdaryti baklažanai, fermentinio sūrio kepsnys, netikras zuikis, lazanija, plovas, žemaitiški blynai, tinginio cepelinai, bulvių plokštainis, vėdarai. Pagal VMVT išvardytus gaminius susidaro įspūdis, kad GMO randama beveik visuose prekybos centrų ar kitų įmonių pusgaminiuose.
Genetiškai modifikuoto aliejaus ar majonezo, turinčio GMO, pilama ir į daugumą daržovių salotų, taip pat į marinuotą silkę bei kitokius žuvies gaminius. Anot VMVT specialistų, visi šie produktai yra suženklinti – vartotojas informuojamas apie GMO. Tačiau ar vartotojas pasiskaito etiketę, kur ši informacija mažomis raidelėmis pateikiama prie produkto sudėties, – jau kitas klausimas. Ir vartotojai, ir politikai kartkartėmis padiskutuoja, kad tokia informacija turėtų būti pateikta aiškiau, bet kol kas ES teisės aktai to nenumato.
Daug produktų su GMO nereikalaujama žymėti
Norime mes to ar ne, kasmet genetiškai modifikuotų produktų rinkoje daugėja. Mat tokie produktai pigesni. Genetiškai modifikuota soja pasaulyje sudaro per 60 proc., įvairiuose maisto produktuose jos gali atsirasti vis dažniau.
Tuo tarpu Lietuvoje atliktos apklausos rodo, kad dauguma vartotojų linkę genetiškai modifikuotų produktų nepirkti, tačiau kas antras pirkėjas nežino, ar juos vartoja. Pasak Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos nario Andrejaus Gaidamavičiaus, net ir atsakingi vartotojai etiketėse neranda tikros informacijos apie GMO. Mat apie tai privalu informuoti tik tuomet, jei GMO produkte yra daugiau nei 0,9 proc. Pirkėjų taip pat nereikia informuoti apie tai, kad gyvuliai ar paukščiai buvo šeriami ir lesinami pašaru, kuriame yra GMO, o VMVT duomenimis, genetiškai modifikuoti pašarai sudaro daugiau negu pusę visų Lietuvoje pagaminamų pašarų.
Tuo, kad mes valgome kur kas daugiau genetiškai modifikuoto maisto nei manome, įsitikinęs ir europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Kartu su kolegomis iš Vokietijos, Prancūzijos bei Ispanijos politikas Europos parlamentui pateikė paklausimus dėl maisto produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, taip pat tokių maisto produktų, kurie buvo pagaminti iš gyvulių šertų pašarais su GMO, žymėjimo ir kontrolės.
Ženklinama, net kai nėra GMO pėdsakų
Kaip teigė VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus specialistė Vida Jarošienė, tarnyba nėra įpareigota skelbti visus genetiškai modifikuotus produktus, tačiau pastaruoju metu specialistai sulaukė labai daug klausimų dėl jų, todėl buvo priimtas sprendimą juos visus surašyti. Pilnas produktų sąrašas skelbiamas tarnybos tinklapyje.
„Kai 2006 m. atsirado genetiškai modifikuotų sojų aliejus, gamintojai labai dažnai jį naudojo, ypač konditerijos gaminiams, taip pat valgyklose. Vėliau didelė jų dalis atsisakė genetiškai modifikuoto aliejaus atsisakė – greičiausiai todėl, kad tokius produktus reikia ženklinti teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau pastaruoju metu šį aliejų pradėjo naudoti kulinariniai cechai prekybos centruose.
Beje, teko skaityti, kad jei šis aliejus rafinuotas, išvalytas, chemiškai apdorotas, jame nebeatsekama GMO pėdsakų. Tačiau jei produkto ruošimui toks aliejus buvo naudotas, būtina jį paženklinti: jei naudota žaliava su GMO, privalu nurodyti. Šiuo atveju negalioja taisyklė, kad GMO turi būti daugiau nei 0,9 proc. Produkto kilmės negalima slėpti – vartotojas turi teisę žinoti, ką valgo, ir jei mato, kad maistas keptas naudojant genetiškai modifikuotą aliejų, turi teisę nepirkti. Nors, kaip sakiau, tikrai negąsdinu valgytojų – GMO kulinariniuose gaminiuose tikrai nėra daug“, - aiškino specialistė.
V. Jarošienė sutiktų su nuostata, kad mėsa, pienas, kiaušiniai būtų taip pat paženklinti, jei gyvūnai buvo šeriami pašarais su GMO. Galbūt ateityje ES ir bus priimti tokie teisės aktai. „Kita vertus, mokslinėje literatūroje man nepavyko rasti aiškių atsakymų, ar GMO šiuo atveju persiduoda žmonėms, ar gali sukelti kokių nors rimtų negalavimų“, - svarstė pašnekovė.
Pavojai sveikatai neištirti
Paprastai augalai genetiškai modifikuojami siekiant pagerinti jų skonį, dydį bei palengvinti auginimo sąlygas, kad jie taptų atsparesni kenkėjams bei oro pokyčiams. Kadangi GMO atsirado kiek daugiau nei prieš dešimtmetį, dėl jų poveikių mokslininkai iki šiol ginčijasi. Nors vyrauja nuomonė, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių GMO susieti su pavojingais susirgimais, neužtenka, vis dažniau pasigirsta įspėjimai apie tai, kad GMO gali sukelti pavojingas alergines reakcijas, kadangi žmonės ne visada žino, ką valgo. Pavyzdžiui, jei sojos pupelių genas atsidurs genetiškai modifikuoto kukurūzo sudėtyje, sojos pupelėms alergiškam žmogui toks kukurūzas sukels alerginę reakciją.
Nustatyti, ar naujai sukurtas augalas yra sukeliantis alergiją, nesudėtinga. Pasaulyje sukauptos didžiulės duomenų bazės, į kurias įtraukti visi žinomi maisto produktų alergenai. Tačiau jai bus įdėtas žmonių niekada nevalgytų produktų genas, pavyzdžiui, kažkokio viruso fragmentas, kaip jis paveiks alergišką žmogų, iš anksto niekas nepasakys
Dar viena grėsmė – galimas genų persikėlimas iš genetiškai modifikuoto maisto į žmogaus organizmo ląsteles, ir dėl to šis, pavyzdžiui, gali tapti atsparus kai kuriems antibiotikams. Turint omeny, kad atsparumas antibiotikams jau dabar yra problema, tokie nuogąstavimai skamba gana grėsmingai.
Taip pat teigiama, kad GMO gali sukelti vėžį. Nors toksiškų medžiagų, galinčių sukelti vėžį, yra daugelyje įprastų maisto produktų, tačiau mūsų organizmas per daugybę šimtmečių prie jų prisitaikęs. Tuo tarpu naujas genas gali blokuoti augalo apsauginius mechanizmus, todėl šis pradės gaminti daugiau toksinių medžiagų. Amerikoje jau buvo kilęs skandalas su vienu GMO turinčiu maisto papildu, nuo kurio mirė 37 žmonės.
Toje pačioje Amerikoje, kurioje požiūris į GMO daug liberalesnis nei Europoje, kilo skandalas ir dėl genetiškai modifikuotų hormonų, kurie buvo švirkščiami karvėms, kad šios duotų daugiau pieno. Anot tyrimų, šį pieną geriantys žmonės dažniau sirgo vėžiu.
