Anot Šeimos medicinos centro ginekologės Reginos Giliasevičienės, abortai mūsų šalyje savotiškai mistifikuoti. „Tikrai neskatinu jų daryti. Visada patariu moterims persigalvoti – ir dažnai tai pavyksta. Tačiau gąsdinimai, kad abortą pasidariusi moteris vėliau turi mažiau šansų pastoti, yra tik prietaras. Vaisingumo asociacija nėra įtraukusi nėštumo nutraukimo į galimų nevaisingumo priežasčių sąrašą“, - teigė pašnekovė.
Kas kita – kriminaliniai, ne medicinos įstaigoje atliekami abortai. Ginekologė nė neabejoja, kad priėmus nėštumo nutraukimą draudžiantį įstatymą, tokių netrūktų. Tuomet problemų dėl savo sveikatos ir ateities moterys tikrai turėtų.
R. Giliasevičienė iš kolegų girdėjo, kad uždraudus abortus kaimyninėje Lenkijoje, netoli pasienio esančios Lietuvos ligoninės iš karto tai pajuto. Joms atsirado naujas pasipelnymo šaltinis – nėštumą nutraukti norinčios lenkės. Taip pat į Lietuvą važiuoja ir pacientės iš Airijos, kur abortai taip pat uždrausti, pasiruošusios privačiose klinikose už abortą palikti nemenkas sumas.
„Abortus norima uždrausti, kontracepcija irgi kaltinama įvairiomis blogybėmis. Moterys, kurios nori planuoti savo gyvenimą bei nėštumų skaičių, apsuptos beprasmiškų mitų. Visi šie gąsdinimai joms gresia rimtais psichikos sutrikimais. Pavyzdžiui, po aborto jos jaučiasi smerkiamos visuomenės, todėl prasideda vadinamasis „postabortinis“ sindromas. Tačiau, atleiskite, nuomonė, kad mylėtis reikia tiek kartų, kiek norite turėti vaikų, skamba keistai“, - svarstė pašnekovė.
Anot R. Giliasevičienės, lytinis gyvenimas – taip pat sveikatos šaltinis bei didelė šeimos tarpusavio santykių dalis. Tai ir dažna skyrybų priežastis, jei šie santykiai sutrinka.
„Man visada atrodo, kad tokius įstatymus siūlo žmonės, kurie nebeturi šansų norėti juos daryti, - piktinosi medikė. – Gal gerbiami Seimo nariai žino aukso viduriuką? Tegu pasidalina. Gimdyti, kiek Dievas duos? Moteris galėtų, bet juk vyras neišlaikys šeimos. Tos šeimos, kurios turi galimybę auginti vaikus, jų ir turi. Pas mane vaikšto penkto vaikučio besilaukianti moteris. Jos vyras uždirba tiek, kad ji gali sau leisti auginti vaikus. Aš tiek vaikų negalėčiau turėti, nes privalau dirbti“.
Moterys paliekamos „ant ledo“
Ginekologė įsitikinusi, kad pagrįstai kalbėti apie abortų uždraudimą būtų galima tik tada, jei būtų užtikrinta nepageidaujamo nėštumo prevencija. Pavyzdžiui, Anglijoje kontracepcijos priemonės kompensuojamos valstybės. Beje, ji pastebi, kad pastaruoju metu, kai Lietuvą pasiekė iš tiesų saugi ir patikima kontracepcija, abortų labai sumažėjo ir pas mus.
Anot Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorės Esmeraldos Kuliešytės, kontracepcijos svarbą įrodo paprastas faktas. „Štai Skandinavijoje moterys beveik nebedaro abortų, nes žino, kaip saugotis nuo nepageidaujamo nėštumo. Lietuvoje vyrauja keista nuomonė – ir abortų daryti negalima, ir kontracepcijos priemonių geriau nevartoti ir kad normalaus lytinio švietimo mokyklose nebūtų“, - svarstė pašnekovė.
Anot jos, Lenkijoje ne tik klesti nelegalūs abortai, bet gydytojai taip įbauginti, kad jie neskiria aborto net tada, kai moteriai jis būtinas. Viena lenkė jau laimėjo bylą Strasbūre. Europos žmogaus teisių teismas priteisė jai sumokėti apie 70 tūkst. eurų dėl to, kad apakti rizikuojančiai moteriai medikai leidimą nutraukti nėštumą davė tik tuomet, kai atėjo laikas gimdyti. Trečią vaiką pagimdžiusi moteris iš tiesų liko beveik akla.
Sprendimas – politinis
„Nei viena moteris dėl malonumo abortui nesiryžta. Jos sprendimą visada lydi ilgos ir skausmingos dvejonės, - svarstė R. Giliasevičienė. - Tačiau bet kuriuo atveju tai moters asmeninis sprendimas. Kartą pas mane atėjo dvyliktokė. Ji tikrai žinojo, kad vaiko tėvas su ja negyvens, bet pasitarė su motina ir apsisprendė gimdyti. Jei mergina būtų nusprendusi kitaip, kaip galėčiau ją perkalbėti? Juk sprendžiasi jos gyvenimas, keičiasi ateities galimybės“.
Anot medikės, politikai, užuot žaidę savo abejotinus žaidimus, tarsi žmonės būtų jų marionetės, geriau pagalvotų apie tai, kaip sudaryti geresnes sąlygas vaikus auginančioms šeimoms. „Būna labai liūdna, kai ateina jauna šeima ir guodžiasi, kad labai norėtų šio vaiko, tačiau žino, kad dabar neturės už ką jį išlaikyti. Štai tokius klausimus tegu valdžia sprendžia“, - aštrių žodžių negailėjo pašnekovė.
Kolegei pritaria ir Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėja profesorė Gražina Drąsutienė.
„Norint suvokti, kad abortas nėra gerai, nereikia nė medicinos baigti. Mes, medikai, esame žmonės, kurie šią operaciją galime atlikti saugiau. O ar abortai reikalingi visuomenei – tai jau ne medicininis klausimas, - svarstė medikė. - Kita vertus, draudimais niekada nepasieksime to, ko norime. Yra kitas kelias – Lietuvą reikia kurti tokią, kad joje žmonės nenorėtų daryti abortų. Žinoma, tai nepalyginamai sunkesnis kelias nei juos uždrausti“.
Prezidentas savo nuomonės dar neišsakė
Anot prezidento Valdo Adamkaus patarėjos sveikatos klausimais Raimondos Janonienės, oficialios prezidentūros pozicijos šiuo klausimu dar nėra.
„Su prezidentu apie tai dar nediskutavome, tačiau jeigu domina mano asmeninė nuomonė – tokie kategoriški draudimai nieko gero neduos. Net ir dabar, kai abortai yra legalūs, tenka girdėti, kaip moterys gimdo tualetuose ir atsikrato nepageidaujamų kūdikių. Uždraudus abortus, labiausiai nukentėtų mažas pajamas turinčios moterys. Turtingesnės ras būdų išvykti į užsienį, o likusios ieškos nelegalių būdų nutraukti nėštumą“, - svarstė pašnekovė.
Anot prezidento patarėjos, moterys gimdo vaikus, jeigu yra normalios sąlygos juos auginti. „Tad kurkime tokią aplinką, kad moteris galėtų išeiti ir į darbą, ir auginti vaiką, plėskime ikimokyklinių įstaigų tinklą. Tokiais būdais didinkime naujagimių skaičių, o ne kategoriškais draudimais, kurie gimstamumo tikrai nepadidins“, - teigė R. Janonienė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad svarstant šį klausimą, pirmiausia reikėtų atsiklausi visuomenės nuomonės, išklausyti visuomeninių organizacijų.
„Niekas nekalba apie tai, kad abortus reikėtų skatinti. Pagarba gyvybei turi būti ugdoma, tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms turėtų būti ir galimybė nėštumą nutraukti. Visi filosofiniai išvedžiojimai, kad tai nėra vien tik moters teisė, bet ir visuomenės teisė turėti tą vaiką, manau, tėra tik manipuliacijos. Prigimtinė žmogaus teisė – turėti pasirinkimą. Kategoriškai primesti savo religinių įsitikinimų nuostatas visiems nėra racionalu“, - įsitikinusi Prezidentūros atstovė.
