„Šiuolaikinė medicina yra farmacininkų, medicinos mokslininkų ir politikų verslas, pagrįstas principu – kuo daugiau sergančiųjų, tuo geriau. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad medicinos mokslas daug pažengė į priekį. Labai padidėjo farmacijos pasiekimų panaudojimas, o ne praktiniai gydymo rezultatai“, – sako medicinos mokslų daktaras pensininkas Vytautas Stonkus.
42 metus praktinio darbo patirtį turįs specialistas teigia, kad farmacijos pramonė užvaldė mediciną – farmacijos įmonės skiria daug pinigų akademiniams sluoksniams, mokslininkams, šie atlieka jų užsakytus tyrimus ir pateikia palankius duomenis. Pagal juos patvirtinami gydymo metodai, šie įtraukiami į mokymosi programas, baigę studijas ar patobulinę žinias gydytojai turi juos naudoti.
„Manantys, kad gydytojai ir vaistai visagaliai – labai klysta. Išvystytos technologijos, labai atkakli vaistų reklama skatina žmonių įsitikinimą, kad prireikus jie bus tinkamai gydomi ir pasveiks. Tai apgaulė. Ūmios ligos atveju to galima tikėtis. O sergantieji lėtinėmis ligomis atsiduria aklavietėje dėl medikų specializacijos. Gydytojai mato keliolika atskirų organų, o nemato žmogaus kaip visumos. Nekreipia dėmesio į dvasinę žmogaus būklę, kuri turi labai daug įtakos sveikatai“, – pabrėžia V.Stonkus.
Neparanku – ignoruojama
Pasak mediko, šiuo metu medicinos praktika nuo mokslo atsilieka maždaug 20 metų, pasiekimai ir naujovės, nenaudingi farmacijos pramonei, yra ignoruojami.
Kiek kitaip dėl naujos aparatūros. Ji naudinga ne tik farmacijos pramonei, bet ir žmogui, leidžia greičiau diagnozuoti ligą. Bėda, ta, kad tų moderniausių tyrimų reikia mažai grupei žmonių, o daromi jie labai daug kam.
V.Stonkus yra apsigynęs mokslinį darbą astmos gydymo klausimu. Neseniai pašnekovas savo lėšomis išleido knygą „Bronchinė astma: trumpa istorinė apžvalga ir komentarai“, kurioje pastebi, kad, gydant pagal dabartines gydymo schemas, ligoniai turi vartoti vaistus visą gyvenimą. Ši liga laikoma nepagydoma. Nežinoma, kodėl ji atsiranda, neaišku, kodėl vis daugiau žmonių serga sunkiomis jos formomis. Tvirtinama, kad kas 10 metų sergančiųjų ja skaičius padidės dvigubai.
Pats V.Stonkus priklauso kitai medikų grupei. Jie mano, kad, norint išvengti tokių prognozių, būtina pakeisti požiūrį į šią ligą. Ji laikytina ne tik plaučių liga, o viso organizmo negalia, kurią sukelia virškinimo trakto, endokrininės ir nervų sistemų sutrikimai. Bronchų spazmai, gleivinės paburkimas ir kosulys yra ne ligos priežastis, o apsauginės reakcijos nuo žalingų veiksnių.
V.Stonkus, gydydamas sergančius astma pacientus, pastebėjo įdomų dėsningumą – ištyrus pacientų virškinimo sistemą, nustačius ir išgydžius refliuksą, astma dažnai praeina savaime. Taip sostinės Geležinkelininkų ligoninėje, kurioje dirbo ir kuriai vadovavo, jis su kolegomis išgydė 200 astmatikų.
„Trys ketvirtadaliai astmatikų pasveiksta pritaikius dietą ir refliuksą gydančius vaistus ar atlikus refliukso operaciją, nevartodami jokių ilgai veikiančių vaistų nuo astmos“, – teigia V.Stonkus, pabrėždamas, kad šios sudėtingos ligos priežastis dažnai būna virškinimo sistemos sutrikimai.
„Astma sergančiam gydymas visą gyvenimą yra nereikalingas, tik prapultis“, – sako medikas, pastebėjęs, kad įvairiose šalyse jau 30–40 metų rašoma apie refliukso stoką plaučių ligoms.
2003 metais Lietuvoje išleistame vadovėlyje „Vaikų ligos“, skyrelyje apie gerklės ligas, rašoma, kad jas gali sukelti refliuksas, o skyrelyje apie plaučių ligas – jau nebe.
V.Stonkų ypač stebino tai, kad Aukštųjų mokyklų vadovėlių komisija net nerekomendavo vadovėlio papildyti.
Skirtingi tikslai
„Apie įvairias gydymo schemas, jų poveikį ligoniams turėtų būti diskutuojama medikų kongresuose. Bet juos remia farmacijos pramonė, juose pirmu smuiku groja jų atstovai. Anksčiau kongresuose dar buvo nemažai diskutuojama, dabar – tik reklamuojami vaistai“, – atsidūsta pašnekovas.
Anot V.Stonkaus, didelio tautiečių sergamumo priežastis yra ne tiek menkas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas. Atvirkščiai. Kuo daugiau lėšų skiriama sveikatos apsaugai, tuo daugiau vaistų žmonės vartoja, tuo tikimybė įsisirgti jiems padidėja. Tai, pasak V.Stonkaus, įrodo JAV pavyzdys – amerikiečiai vaistams išleidžia 7–8 kartus pinigų daugiau nei lietuviai, tačiau sergančiųjų vidutinė gyvenimo trukmė neilgėja.
„Profilaktinė medicina Lietuvoje yra labai silpna. Bet jei žmogus ir vykdys visus gydytojo nurodymus, gali net sau pakenkti. Ne vien perdozavęs maisto papildų, vaistų ar dėl alerginės reakcijos. Tai labai stiprios farmacijos pramonės, pelningiausių pramonės šakų, įtaka“, – sako V.Stonkus. „Piliečių bėda, kad jie rūpinasi viskuo, išskyrus savo sveikatą. Todėl farmacijos pramonei labai lengva žmonėmis manipuliuoti. O iš esmės farmacijos pramonės ir paprastų piliečių tikslai visai nesutampa: žmonės nori būti sveiki, o pramonė – pelno“, – daro išvadą patyręs medikas.
Perkamiausi, bet neveiksmingi?
Savo knygoje „Bronchinė astma: trumpa istorinė apžvalga ir komentarai“ jis palietė farmacijos pelno ir naudojamų gydymo schemų neveiksmingumo, kitas svarbias problemas, išdėstė savo gydymo patirtį.
Ar knyga sulaukė kokios nors reakcijos? „Beveik jokios. Keli bičiuliai paklausė, kaip nebijau prieš tokią imperiją kelti balsą. Atsakiau norėjęs atkreipti dėmesį į problemą. Kakta sienos nepramušiu. Jaučiu, kad nei Sveikatos apsaugos ministerijai, nei politikams, nei daugumai medikų tai nerūpi. Kaip ir ką dabar gydyti, reguliuoja farmacijos pramonė“, – su skausmu balse kalba pašnekovas.
Šaukte šaukti jis norėtų ir dėl kitų vaistų, pavyzdžiui, dėl brangių cholesterolio kiekį mažinančių, kurie yra vieni iš labiausiai perkamų medikamentų pasaulyje. Pasak V.Stonkaus, padidėjęs cholesterolio kiekis rodo, kad žmogaus organizme vyksta uždegiminiai procesai. Prieš 10 metų įrodyta, kad cholesterolio mažinti nereikia. Jei žmogus serga lėtine plaučių liga, gali valgyti ką nori, cholesterolio nepadaugės, o jei jo skydliaukės funkcija sumažėjusi – cholesterolis bus aukštas.
„Nieko gero nebus, jei žmogus stengsis vaistais sumažinti cholesterolio kiekį, o neieškos jo susidarymo priežasties. Tik eikvos pinigus vaistams, kurie dar turi ir šalutinį poveikį“, – pastebi V.Stonkus. Jį kamuoja dvejonė, ar medikai pacientams neskiria brangių vaistų net ir žinodami, kad jie nieko negali padėti.
Nuodėmės, ligos ir vaistai
Tapusi pensininke plaučių ligų specialistė Filomena Taunytė atsidėjo publicistikai ir tapo labiausiai šalyje perkamų knygų medicinos klausimais autore. Knygoje „7 nuodėmės ir 12 ligų“ net 20 puslapių skirta temai, kaip vaistai kenkia žmogaus organizmui, kokių pašalinių reakcijų sukelia.
„Mažai kalbama, kad tabletės yra ir nuodai, kurie sukelia nemažai pašalinių reakcijų, kenkia kepenims, kasai ar skrandžiui. Mūsų organizmas turi apsauginių jėgų, fermentų, leukocitų ir labai sėkmingai kovoja su ligomis pats. Jam tik kartais dera pagelbėti vaistais ar skiriant atitinkamą dietą. Jokie vaistai nesivaiko bakterijų, norėdami jas sunaikinti – tik sudaro nepalankias sąlygas joms vystytis. Bakterijas naikina mūsų organizmo kariai – leukocitai“, – sako F.Taunytė.
Anot jos, nuo to paties skausmo ar peršalimo galima išgerti tabletę, kuri sukelia begalę šalutinių reiškinių, arba išgerti alkoholio taurelę su vaistažolių arbata. Iškilusį furunkulą galima tepti užjūrio vaistais, zuikio taukais ar dėti bulvių kompresą. Rezultatas sveikatai bus toks pat, tik išlaidos skirtingos.
Kodėl medikai sveikatos apsaugos sistemą kritikuoti pradeda tik tapę pensininkais? „Dirbdami jie įpareigoti taikyti patvirtintas gydymo schemas. Net ir abejodami jų veiksmingumu. Antraip turi atsisveikinti su darbu“, – sako Vytautas Stonkus.
Atskirtis didėja
„Į elitinę mediciną ir brangiausiai kainuojančias medicinos technologijas galima investuoti kasmet vis daugiau, bet tai mažai ką bendra turės su sveikatos sistemos veiksmingumu ir visuomenės sveikatos rodikliais.
Net atvirkščiai, didėjančios investicijos į elitinę mediciną gali sustiprinti socialinę atskirtį ir netolygumus gaunant sveikatos priežiūros paslaugas, nes neišvengiamai tų geriausių paslaugų negalės gauti kiekvienas norintis. Arba ilgėja eilės prie jų, arba stiprėja korupciniai paslaugų gavimo mechanizmai“, – pabrėžė Vilniaus universiteto docentas, Vaiko raidos centro klinikos vadovas Dainius Pūras projekto „Lietuva be atskirties ir skurdo“ išvadose.
