Europos parlamento rinkimai – didžiausias konkursas šalyje

Europos parlamento rinkimai – didžiausias konkursas šalyje
Sekmadienį rinkėjams teks spręsti ne tik kam patikėti Lietuvos valstybės vairą, bet ir nuspręsti, kam teks penkerius metus atstovauti mūsų šalį Europos parlamente.

Politologų teigimu, tik kartu vykstantis prezidento rinkimų antras turas suteiks svorio Europarlamento rinkimams, tačiau stebuklų nelaukiama, esą Europarlamento rinkimai – barometras kaip rinkėjai vertina nacionalinę valdžią.

Į vieną kėdę – per dvi dešimtis asmenų, tokią rinkėjų atranką teks atlaikyti 62 moterims ir 153 vyrams, siekiantiems Europos parlamento nario kėdės. Dešimtyje kandidatų sąrašų – du trečdaliai kandidatų 45–65 metų amžiaus.

„Skaičius yra įspūdingas – į vieną vietą per 20 kandidatų, tai turbūt pats didžiausias konkursas, net didesnis nei prezidento rinkimuose, ar savivaldybių tarybų rinkimuose, kur jų būna 14-15 į vieną vietą, ar Seimo rinkimuose, kur į vieną vietą pretenduoja 10“, – sako Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

„Jaunimo yra daugiau, bet reikia atkreipti dėmesį, kad geriausiu atveju realias galimybes patekti į EP turi pirmieji 3, jei tai didžioji partija. Bet dažniausiai patenka tik pirmas sąrašo numeris, o pirmieji numeriai jaunatve nekvepia“, – tvirtina politologas Vincentas Vobolevičius.

Turtingiausi kandidatai į Europos parlamentą – liberalų sąjūdžio sąraše, bendrai turto deklaravę už daugiau nei 100 mln. litų, pusę tiek deklaravusi Valstiečių žaliųjų sąjunga, 40 mln. – Socialdemokratų partija. Neturtingiausia Europarlamento rinkimuose dalyvaujanti Lenkų rinkimų akcija su rusų aljansu.

Tapęs europarlamentaru, kiekvienas narys kas mėnesį gaus daugiau nei 21 su puse tūkst. litų algą, dar beveik 15 tūkst. lt biurui išlaikyti, atskirai bus apmokamos kelionės išlaidos. Už dalyvavimą posėdžiuose Europarlamento nariui priklauso dienpinigiai – po 1 tūkst. lt.

Tiek rinkimus organizuojančios komisijos vadovas, tiek Europos rinkimus stebintis politologas sutaria, kad rinkėjams kandidatai į Europos parlamentą mažai įdomūs ir šį kartą rinkimuose aktyvumą didins tik kartu rengiamas antrasis prezidento rinkimų turas.

„Neturėtume dėl to gėdytis ar gailėtis, ta tendencija yra visose ES valstybėse, nes dažniausia EP rinkimai – vietos valdžios įvertinimas tarp nacionalinių rinkimų, tai lakmuso popierėlis, kuris rodo tai, ką rinkėjai galvoja apie vietinę valdžią“, – mano politologas V. Vobolevičius.

Naujajame Europos parlamente Lietuva turės vienu atstovu mažiau, todėl bus renkami 11 atstovų, dirbsiančių Europarlamente penkerius metus.