Nešiojasi dokumentus
Lietuvą krečiantys rinkėjų balsų pirkimo skandalai, dėl kurių net svarstoma galimybė anuliuoti rinkimų rezultatus, paskatino atlikti žurnalistinį tyrimą ir įsitikinti, ar išties taip lengva už pinigus įsigyti žmonių palaikymą.
Tyrimo rezultatai apstulbino, nes visi kalbinti žmonės net nedvejodami sutiko parduoti savo balsus, jiems rūpėjo tik pinigų suma.
Stebino ir tai, kad net ir asocialiai atrodantys žmonės žinojo, jog trečiadienį ir ketvirtadienį vyko išankstinis balsavimas antrajame rinkimų į Seimą ture, todėl, tikėdamiesi, kad galės uždirbti pardavę balsą, su savimi nešiojosi ir asmens dokumentus.
Per pusvalandį – keturi garantuoti rinkėjų, gyvenančių skirtingose apygardose, balsai. Toks buvo žurnalistinio eksperimento rezultatas. Galima tik įsivaizduoti, kiek balsų įmanoma nusipirkti, jei šiam tikslui metamos didesnės pajėgos ir skiriama daugiau laiko.
Žadėjo atsivesti Romką
Pirmąją potencialią rinkėją „Klaipėdos“ žurnalistė užkalbino besisukiojančią prie konteinerių, esančių netoli M. Mažvydo alėjos.
Tvarkingai apsirengusiai moteriai pareiškus užuojautą dėl sunkaus gyvenimo, iškart pasiteirauta, ar ji nenorėtų užsidirbti. „O ką reikės daryti? Balsuoti? Be problemų“, – net nemirktelėjusi sutiko klaipėdietė.
Pasiteiravus, už kiek ji sutiktų parduoti savo balsą, rinkėja paklausė, kiek siūloma. „10 litų? Tinka“, – nesiderėjo moteris. Paprašyta parodyti, ar turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, ji iškart iš kišenės išsitraukė asmens tapatybės kortelę ir patikino, kad gyvenamąją vietą yra deklaravusi viename Pušyno gatvės daugiabučiame name.
Paklausta, ar jos įsitikinimai leis balsuoti už tam tikrą partiją, rinkėja teigė, kad jokių problemų nemato: „Už ką pasakysite, už tą ir balsuosiu“.
Pasiteiravus, ar moteris gali prie savivaldybės atsivesti ir daugiau žmonių, kurie sutiktų parduoti savo balsus, ji iškart rado išeitį.
„Ateisiu su Romka, nes jis jau bus grįžęs ir darbo, tad turėsite duoti 20 litų“, – sąlygą iškėlė rinkėja.
Sutarta, kad vakare įvyks susitikimas prie savivaldybės, tuomet ji su gyvenimo draugu balsuos ir gaus atlygį.
Tačiau į susitikimą žurnalistai nenuėjo, nes policijos pareigūnai iš anksto įspėjo, kad duoti pinigų nevalia, be to, atliekant tyrimą, negalima buvo ir įvardyti kandidato ar partijos, kuriai neva perkami balsai.
Prisistatė mero pažįstamu
Kita dienraščio „Klaipėda“ eksperimento vieta – labdaros valgykla Baltijos prospekte.
Nuojauta neapgavo – jau pirmasis pakalbintas vyras pradėjo derybas. Pasiūlius penkis litus už balsą, klaipėdietis paprašė bent poros litų daugiau ir galiausiai sutiko balsuoti už septynis litus.
„Kur jūs anksčiau buvote? Jau aną sekmadienį sukiojausi prie rinkimų apylinkės, laukiau, kol kas nors man pasiūlys pinigų, bet taip ir nesulaukiau. Tad ėjau balsuoti už partiją, kuriai savo balsą atidaviau praėjusiuose rinkimuose ir gavau 10 litų“, – atvirai pasakojo vyras.
Paprašytas jis iškart parodė Lietuvos piliečio pasą – įrodė, kad šis yra galiojantis, tad suteikia teisę balsuoti vienoje Klaipėdos apygardoje.
Tačiau pašnekovas nesutiko vakare susitikti prie savivaldybės, kad galėtų savo balsą parduoti išankstiniame balsavime.
„Ką jūs, dar kam nors kils įtarimas. Jau geriau sekmadienį eisiu balsuoti į savo rinkimų apylinkę. Dabar duokite avansą, o likusią sumą sumokėsite sekmadienį“, – pareikalavo rinkėjas.
Paaiškinus, kad avanso negaus, nes pinigai sumokami tik atlikus darbą, vyras pradėjo guostis, kad jam tikrai labai reikia kelių litų padaryti „pachmielą“.
„Aš tikrai jūsų neapgausiu, sekmadienį ateisiu. Esu patikimas žmogus, kartu su buvusiu Klaipėdos meru į bažnyčią vaikščiojau melstis“, – kozirį metė vyras.
Dar kartą paaiškinus, jog pinigų iš anksto jis negaus, žmogus nurimo, tačiau pareiškė, kad sekmadienį jam už balsą reikės mokėti daugiau. Išgirdęs sutikimą, jis dar kelis kartus pasitikslino valandą, kada reikia susitikti prie rinkimų apylinkės.
Demonstravo išprusimą
Dar vieną vyrą „Klaipėdos“ žurnalistai užkalbino gatvėje, kai šis skubėjo iš parduotuvės, plastikiniame maišelyje nešdamasis „bambalį“ alaus.
Į paprastą klausimą, ar norėtų uždirbti, klaipėdietis sureagavo operatyviai: „O ką reikės daryti?“
Paaiškinus, kad reikės už nurodytą kandidatą balsuoti rinkimuose, vyras iškart sutiko, tik paklausė kainos. „Sakote, kad daugiau dešimties litų nemokėsite, nes tokia „stavkė“? Gerai, užteks“, – nesiderėjo.
Paprašius parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vyras dievagojosi, kad jį tikrai turi, tik yra palikęs namuose. „Esu registruotas prie savivaldybės, tad balsuoti turiu Danės apygardoje“, – politinį išprusimą demonstravo klaipėdietis.
Jis iškart sutiko vakare susitikti prie savivaldybės, nueiti balsuoti iš anksto ir tik tuomet pasiimti atlygį.
Beje, jis buvo vienintelis, kuris pasiklausė, už ką reikės balsuoti. „Nors koks skirtumas“, – greitai vyro smalsumas išgaravo.
Į teismą atėjo girta
Rinkėjų balsų pirkimas jau tapo organizuotu nusikaltimu. Tai pripažino ir policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.
Klaipėdos apskrityje po pirmojo rinkimų turo buvo pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai, bet teismą pasiekė tik viena byla. Kiti tyrimai buvo nutraukti, nes nerasta nusikaltimo sudėties.
Prokurorai nustatė, kad spalio 10 dieną Šilutės-Pagėgių rinkimų apygardoje vykstant išankstiniam balsavimui du įtariamieji keturiems rinkėjams pažadėjo už balsą sumokėti po 15 litų.
Įtariamieji prieš tai atspausdintose balsavimo biuletenių kopijose parodė, kaip reikia balsuoti.
Rinkėjai, sutikę balsuoti už pinigus, buvo nuvežti automobiliu į balsavimo vietą – Šilutės rajono savivaldybę, tačiau žadėtų pinigų po balsavimo negavo, nes tam sutrukdė netikėtai atsiskaitymo vietoje pasirodę policijos pareigūnai.
Nors ši byla pasiekė teismą, ji dar neišnagrinėta, nes kaltinamoji teismo posėdyje pasirodė girta. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, ji grąžinta prokuratūrai.
Prokurorai spėjo, kad teisėjai nėra suinteresuoti greitai išnagrinėti su rinkimų pažeidimais susijusias bylas, nes bijo pakenkti į valdžią ateinančiai partijai, kad neprarastų savo darbo vietos.
Kaltinamajam – pagyros
Šią savaitę buvo nuteistas zarasiškis, kuris šiųmečiuose Seimo rinkimuose pirko balsus. Tai kol kas vienintelis atvejis, kai dėl šį spalį užfiksuotų rinkimų pažeidimų skiriama bausmė.
37 metų zarasiškis pripažintas kaltu papirkimu trukdžius asmenims realizuoti savo teisę rinkti. Teismas paskyrė dešimties mėnesių viešųjų darbų bausmę, nuteistasis įpareigotas 400 valandų – 40 per mėnesį – dirbti visuomenės labui. Prokuroras buvo prašęs teismo paskirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad spalio 10 ir 11 d. įtariamasis, paprašytas kandidato į Seimo narius papirkti asmenis ir tikėdamasis gauti sau materialinį atlygį, keliems asmenims pažadėjo atsilyginti po 10 litų, jei balsuos už atitinkamą partiją ir kandidatą. Papirkti asmenys įvykdė prašymą ir jiems buvo sumokėta.
Tačiau teismo praktiką dėl bausmių už rinkėjų balsų pirkimą galima vertinti kaip gana keistą. Pernai per savivaldos rinkimus pareigūnai nutvėrė už rankos Ignalinos gyventoją, kai jis pirko asocialių asmenų balsus.
Prokuroras prašė kaltinamajam skirti baudą, tačiau trijų teisėjų kolegija įvertino, kad įtariamasis tik davė išmaldą.
Kitas teisiamasis rinkėjus vežė balsuoti ir už balsą mokėjo po 10 litų. Tačiau teismas kaltinamąjį ne tik išteisino, bet dar ir pagyrė, kad jis padėjo asocialiems asmenims susiorientuoti, nes tokie rinkėjai važiavo balsuoti tik todėl, kad buvo pasirūpinta transportu ir pažadėta už tai sumokėti.
Skaičiai ir statistika
Nuo spalio 10 dienos, kai prasidėjo išankstinis balsavimas Seimo rinkimų pirmajame ture, iki vakar šalies policijos pareigūnai gavo 327 pranešimus apie galimus pažeidimus.
Daugiausia pranešimų gauta iš Vilniaus apskrities – per 130, iš Kauno apskrities – apie 40, iš Alytaus apskrities – beveik 30.
Iš viso per šiuos Seimo rinkimus pradėtas 21 ikiteisminis tyrimas: Vilniaus apskrityje – 7, Klaipėdos apskrityje – 4, Tauragės apskrityje – 3, Utenos ir Alytaus apskrityse – po 2, Kauno, Šiaulių ir Marijampolės apskrityse – po 1.
Daugiausia ikiteisminių tyrimų pradėta dėl galimo balsų pirkimo.
Andrius Leliuga, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro viršininkas
Policijos generalinis komisaras S.Skvernelis viešai informavo, kad per antrąjį rinkimų turą dirbs sustiprintos policijos pareigūnų pajėgos. Klaipėdos apskritis – ne išimtis. Čia bus suformuotos operatyvinės dokumentavimo grupės, kriminalinės policijos pareigūnai dirbs neuniformuoti, jie stebės, rinks informaciją. Garantuoju, kad antrajame ture rinkimų eigą tikrai prižiūrėsime griežčiau. Džiaugiamės, jog Klaipėdos apskrityje problemų dėl rinkėjų papirkinėjimo yra, matyt, mažiausiai Lietuvoje. Stengsimės, kad taip būtų ir toliau. Balsų negalima pirkti, tad taip elgtis ketinantiems žmonėms patarčiau nesivarginti, o kiti turėtų nesistengti uždirbti, nes visi bus sulaikyti. Į Klaipėdos apskritį atvyks ir pareigūnų iš Policijos departamento, kurie važinės po rinkimų apylinkes ir kontroliuos situaciją.
Siūlo griežtinti bausmę
Šiuo metu galiojančiame Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį užtraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 1 iki 2 tūkst. litų.
Seime po pirmojo rinkimų turo buvo įregistruota Baudžiamojo kodekso pataisa, kuria maksimalią bausmę už balsų pirkimą siūloma padidinti iki penkerių metų nelaisvės, iš galimų bausmių sąrašo siūloma išbraukti viešuosius darbus.