V. Romanovas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumokėjo 135,278 tūkst. litų, o V. Valkiūnas – 12,48 tūkst. litų.
„Deklaracijoje pajamos gali būti didelės, o sumokėta mokesčių mažai, kadangi Lietuvos mokesčių įstatymai numato skirtingų pajamų skirtingą apmokestinimą. GPM standartinis mokesčių tarifas yra 15 proc., bet dalis Lietuvos gyventojų, kurie yra ir Lietuvos mokesčių rezidentai, pajamos gali būti ir neapmokestintos dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma: pajamos nėra Lietuvoje iš viso apmokestinamos, pavyzdžiui, palūkanų pajamos už ilgalaikes paskolas, pajamos iš akcijų pardavimo, jei įvykdytos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu numatytos sąlygos, iš artimų giminaičių gautos dovanos, palikimas, bei ne individualios veiklos turto pardavimas. Antra: tam tikros Lietuvos piliečio ir mokesčio rezidento pajamos, uždirbtos užsienyje, kuomet pagal tarptautines sutartis pajamos apmokestinamos tiktai toje šalyje, kurioje uždirbamos, pavyzdžiu galėtų būti sportininkų ir atlikėjų užsienyje uždirbtos pajamos“, - sako mokesčių konsultacijos bendrovės „Fidexperta“ vadovė Rūta Bilkštytė.
„Neapmokestinamomis pajamomis galėtų būti parduotos akcijos, kurių turėta iki 10 proc. ir jos išlaikytos ilgiau nei vienerius metus, palūkanų pajamos ar įmonių, įkurtų iki 1999 m., akcijų pardavimas, taip pat nekilnojamas turtas, parduotas po penkerių metų nuo įsigijimo. Gyventojas vien dėl to, kad jo pajamos yra didelės, netampa mokesčių mokėtoju, reikia vertinti, iš kokių veiklų tos pajamos yra gautos. Teoriškai gali susiklostyti situacija, kai žmogus gauna daugiau nei 20 mln. litų pajamų ir sumoka apie 140 tūkst. litų mokesčių“, - antrina audito įmonės „Added Value“ atestuotas auditorius Arvydas Vainoras.
Tai paaiškina taip pat kandidatuojančių į Seimą, bet užsienyje žaidžiančių krepšininkų pajamų deklaracijas. Kšištofas Lavrinovičius deklaravo per metus gavęs beveik 2,59 mln. litų pajamų ir sumokėjęs 0 litų GPM, jo brolis Darijušas gavo 1,7 mln. Lt metines pajamas, tačiau taip pat nemokėjo GPM. Kitas krepšininkas Rimantas Kaukėnas, praėjusį krepšinio sezoną praleidęs Italijoje, pajamų ir GPM grafas paliko tuščias.
A.Vainoras svarsto, jog krepšininkai galėjo pajamas gauti už parduotą nekilnojamąjį turtą arba kitose šalyse gautos pajamos apmokestintos užsienyje.
„Reikėtų vertinti atsiskaitymus pagal dvišales dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Tačiau su kiekviena valstybe yra skirtingos sutartys ir reikia žiūrėti kokioje valstybėje ir kokios pajamos yra gautos, - sako jis. - Lietuvos įstatymuose mokesčiai yra numatyti pagal pajamų rūšį ir nesvarbu, ar jūs gausite 1 tūkst. litų, ar 10 mln., ar 100 mln. iš vienos veiklos - svarbiausia už ką jūs gausite tas lėšas ir nuo to priklausys, kiek mokesčių turėsite sumokėti.“
„Taip pat gali susidaryti situacija, kad nuo kai kurių pajamų buvo sumokėti mokesčiai užsienio valstybėje, pavyzdžiui, dividendai. Tokiu atveju Lietuvoje reikia sumokėti tik skirtumą, kai pajamoms taikomas atskaitymo metodas“, - paaiškina R. Bilkštytė.
Pasak jos, tai, kad vienas iš krepšininkų deklaruoja užsienyje uždirbtus pinigus, o kitas – ne, gali būti tik technine deklaracijos eilučių pildymo klaida, nes papildomų mokesčių bet kokiu atvejų mokėti nereikėtų.
Daugiausiai mokesčių - atlyginimams
Finansinių konsultacijų įmonių atstovai sako, kad šiuo metu Lietuvoje galiojanti mokestinė politika didžiausius mokesčius perkelia atlyginimams.
„Darbo užmokestis visada apmokestinamas didžiausiu tarifu, bet šios pajamos mažiausiai rizikingos jų uždirbimo prasme. Kitos rūšies pajamas uždirbti prisiimama didesne rizika, todėl jos gana logiškai apmokestinamos mažesniu tarifu arba visai neapmokestinamos“, - mano R. Bilkštytė.
Tačiau finansinio konsultavimo, buhalterinės apskaitos įmonės „Finvega“ direktorius Medardas Puidokas siūlo vertinti, kokių tikslų yra siekiama Lietuvoje nustatytomis mokestinėmis prievolėmis.
„Jeigu yra siekiama sukurti investicinę aplinką, pritraukti lėšų valdymui, kad Lietuvoje kurtųsi investiciniai fondai, tuomet - gerai, bet turi būti žiūrima, kokios lengvatos ir kokiais laikotarpiais yra nustatomos, tuomet kapitalas gali būti apmokestinamas mažiau nei kitose šalyse. Bet jeigu investuotojai neateina, o Seimo nariai pasidarė sau neapmokestinamą kapitalą, tai jau yra kita pozicija. Aišku, negalima visko vertinti vienareikšmiškai, bet, manau, kad darbas yra neproporcingai daug apmokestinamas“, - dėsto M. Puidokas.
Jis sako, jog Lietuvos mokesčių sistemoje apskritai yra per daug išimčių ir juos nuolat kinta.
„Pavyzdžiui, anksčiau nekilnojamas turtas buvo neapmokestinamas, vėliau jis tapo apmokestinamas, jei parduodamas neišlaikius trejus metus, dabar šis terminas pailgintas iki penkerių metų, be to, apmokestinamas tas nekilnojamas turtas, kurio vertė – didesnė nei milijonas litų. Atrodo yra sukuriamas įstatymas ir dar 100 ar daugiau išimčių, kada galima jo netaikyti. Bet ko yra siekiama? Gal kad šalis būtų investiciniu rojumi, tačiau tada to turi būti laikomasi nuosekliai. O toks pavyzdys, kai žmogus gauna daugiau nei 20 mln. pajamų, bet sumoka apie 140 tūkst. mokesčių, yra įmanomas, nes apmokestinama pagal priimtus įstatymus. Tačiau kodėl yra tokie įstatymai – jau diskusiniai klausimai“, - svarsto M. Puidokas.
V. Romanovas ir V. Valkiūnas - prieš didesnius mokesčius
Abu politikai - V. Romanovas ir V. Valkiūnas – pasisako prieš didesnį kapitalo apmokestinimą.
V. Romanovas nesutiko, kad jo ar kitų kandidatų į Seimą pajamų deklaracijos rodo, jog Lietuvoje turėtų būti pakeistas kapitalo apmokestinimas – esą apmokestinti nekilnojamąjį turtą, akcijų pardavimą ir kitus sandorius būtų tas pats kaip pjauti šaką ant kurios sėdi.
„Jeigu būtų mano valia, aš atleisčiau verslininkus nuo mokesčių“, - teigia V. Romanovas.
Pasak jo, išvadų apie kapitalo apmokestinimą iš vienerių metų deklaracijos daryti negalima.