Ji žiūri taip, kad vyras turėtų uždusti, žvelgia rudomis, lyg gazelės žvilgančiomis akimis, viena ranka taršydama ilgus kaštoninius plaukus, o kita vedžiodama per koją, nuo kelio ir aukščiau. „Kuo tu vardu? Iš kur tu?“, - klausinėja Laros Kroft antrininkė. Vyras tirpsta: „Prašau, sėskite, juk ant kelių taip nepatogu“. Ema jau nori atsistoti. „Ne, viskas blogai, - netikėtai mažą salę perskrodžia gilus balsas. - Tu neišlaikei egzamino. Sėsk į savo vietą!“

Balsas priklauso V.Rakovskiui – keturiasdešimt penkerių metų stambiam vyrui su pasenusio Aleno Delono šypsena. Žmogui, kuris visiems sako „tu“, tačiau reikalauja į jį kreiptis „jūs“. Į jį sužiuro šimtas moterų akių. Ema sustingo pažeminta. „Tu turi likti apačioje, į vyrą žiūrėti iš apačios, negali likti su juo viename lygyje, net jeigu jis pats siūlytų, - mokė ją V.Rakovskis. - Kitaip jį išgąsdinsi. Ir dar: neturi jo tiek daug klausinėti. Juk flirtas – tai ne tardymas. Tiesiog glostyk kelią ir šypsokis. Dabar sėskis ir žiūrėk, kaip reikia daryti. Nika, parodyk, ką sugebi!“

Įtiko mokytojui

Dažyta blondinė, įspūdingų formų gražuolė, lengvai nužingsniavo prie Emos, stumtelėjo ją į šoną, smiliumi palietė dantis ir pasilenkė prie išbandymų objekto.

„Koks tu saldus“, - suokė Nika, glostydama vyro kelį. Ji šypsojosi, žaidė savo plaukais ir švelniai lietė jo koją, dusliu balsu šnabždėdama kažką malonaus. V.Rakovskis švytėjo, marškiniai ant jo krūtinės įsitempė, regėjosi jis tuoj sprogs iš pasididžiavimo pavyzdinga mokine.

„Nuostabu, tu švelni lyg katė. Tu vyrui siūlai maksimalų komfortą, jam su tavimi gera. Gali sėstis.“ Nika pakilo ir nuėjo tiesiomis kojomis, tarsi ant grindų būtų pribarstyta įkaitintų anglių: „Man nutirpo kojos, skauda“, - sušnabždėjo ji.

Jos pasiryžusios kentėti

Moterys sėdėjo ant senų mokyklinių kėdžių, sustatytų palei buvusių rutulinių guolių gamyklos kultūros namų salės sienas. Kai kalbama apie tai, kaip susirasti tinkamą gyvenimo palydovą, jos pasirengusios kentėti. Todėl ir ateina į V.Rakovskio kekšių mokyklą.

Sąvoka „kekšė“ - tai ir bjaurybė, ir gazelė, ir net lemtinga moteris. Šešių vakarinių užsiėmimų kursas kainuoja kone 200 eurų. Kas nori įvaldyti meistriškumo aukštumas, turi baigti šešis tokius kursus. Taip pat lankyti papildomus „gundymo meno“ ir „striptizo plastikos“ kursus.

„Šalyje, kurioje trūksta vyrų, o žmonos mušimas laikomas geru tonu, tai sėkminga investicija, - sakė viena mergina. - Konkurencija dėl nedaugelio bent šiek tiek tinkamų vyrų – žiauri.“

Todėl kekšių mokykla klesti. Daugelis jos mokinių – jaunos, protingos, patrauklios. Ir sutrikusios nes joms taip ir nepavyko rasti tinkamo vyro.

Mokytojas piktinasi vyrais

„Mūsų vyrai apgailėtini. Daugelis jų niekada taip ir neišauga iš pubertacinio laikotarpio. Jie nesigėdydami gyvena iš savo partnerių pinigų, o jų elgesys toks, kokio galima tikėtis iš moters“, - piktinosi V.Rakovskis.

Anksčiau jis buvo psichologas, dirbo su bandžiusiais žudytis žmonėmis ir prievartos aukomis. „Prieinama prie to, kad vyrai, norėdami išsisukti nuo sekso, skundžiasi galvos skausmais.“

Jo kursai – rusiškas vakarietiškos emancipacijos variantas. Mokinė jam paduoda arbatos puodelį, jis dėkodamas ją pabučiuoja.

„Daugelis jų išauklėtos patriarchaline dvasia. Todėl pagrindinis tikslas – rasti vyrą. Nesvarbu, ar jis geria, muša ją – svarbiausia ištekėti. Jos turi atsikratyti šito, atrasti save.“

Būtent čia, kultūros rūmuose, kurie pasaulyje pagarsėjo 2002 metais, kai čečėnų teroristai per „Nord Ost“ miuziklą įkaitais paėmė per 800 žmonių, o 170 žmonių žuvo vykdant išlaisvinimo operaciją.

Mokosi išreikšti troškimus

Už 30 metrų nuo čia, kitoje mažoje salėje su kaljanais ir kambarinėmis gėlėmis, ant eile sustatytų kėdžių sėdi 15 moterų. Visos trumpais sijonais, į dvi kasas supintais plaukais. Priešais jas prie veidrodinės sienos stovi jauna moteris. Jos išvaizda tokia pat – rožinė palaidinė, rožiniai batai ir klostuotas trumpas sijonas. Tai ketvirtoji V.Rakovskio žmona, 21 metų fotomodelis, jo mokyklos mokytoja. Jis atsako už teoriją, ji – už gundymo praktiką.

„Ko norėtumėte išmokti gundymo pamokose“, - klausia jaunoji moteris švelniu, kaip ir jos figūra, balsu. „Išreikšti troškimus. Pirmiausiai seksualinius, - sako viena mergina. - Nesigėdyti savęs ir savo kūno.“ Kita mokinė nori išmokti flirtuoti ir kartu „neatrodyti vulgari“. Jos kaimynė trokšta „pagaliau suprasti vyrus“. Konkrečiausi blondinės putliomis lūpomis pageidavimai: „Kaip jam leisti suprasti, kad nenoriu iškart gultis į lovą – o gal geriau gultis?“.

Kresna brunetė taip pat laukia, kad jai padėtų išspręsti problemas: „Dažnai susiduriu su tuo, kad vyras man šypsosi, bet viskas tuo ir baigiasi. Tęsinio nėra“.

Vaidina įvairias partneres

Ką turi daryti moterys, kad sulauktų tęsinio? Mokytoja flomasteriu rašo lentoje: a) šukuosena, b) makiažas, c) kvepalai, d) drabužiai, e) apatiniai baltiniai.

Po to išvardijamos įvykių raidos fazės. Pirmoji pažintis, asistavimas, įsimylėjimas.

Blondinė putliomis lūpomis ją pertraukia: „O jeigu aš iškart noriu gultis į lovą su juo?“. Mokytoja juokiasi: „Taip niekada nerasi padoraus vyro“.

Vaidindamos įvairius vaidmenis, moterys mokosi, kaip patraukti „jo“ dėmesį: numeta pieštuką, kad su trumpu sijonu pasilenktų jo paimti. Jas moko trumpam pasiskolinti vyro mobilųjį telefoną: „Po to turite paskambinti draugei – taip bus užfiksuotas jo numeris, o jūs galėsite jam perskambinti“. Ir dar triukas su ledinuku ar bananu – jis visada veikia.

„Svarbiausia – pasirodyti neryžtinga“, - aiškina mokytoja, lėtai lūpomis perstumdama ledinuką.

Yra trys tipai

Kitoje salėje jos vyras mokines moko teorijos. Jis kalba greitai ir tvirtai. Pagal V.Rakovskio genderinį mokymą yra trys vyrų ir moterų tipai. Jie vienas su kitu dera arba ne – kaip dėlionės detalės. Vyrus jis skirsto į „mažus berniukus“, kurie visą gyvenimą ieško mamos; „paauglius“ - amžinai nesubrendusius ir pametusius galvą dėl malonumų; „vyrus“, kurių gynėjo instinktas reikalauja Lolitos. Trys moterų tipai: „moteris“, pasirengusi vyre matyti vaiką ir todėl turinti paklausą tarp „mažų berniukų“. Penkiametės išvaizdos „mergaitė“, trokštanti brandaus vyro globos. „Paauglė“, traukianti savo „vyriškomis“ savybėmis, polinkiu į pramogas ir malonumus.

V.Rakovskis sako, kad moteris, išmanydama šiuos tris vyrų tipus, tiesiog turi teisingai nusiteikti ir atitikti būtent tą moters tipą, apie kokį svajoja „jis“. „Svarbu vyrą įtikinti: „Aš galiu duoti viską, ko tau reikia. Jeigu tapsiu tavo, tau daugiau niekada nieko nereikės“. Bet jeigu pasirinksite neteisingai ir, tarkime, pas „mažą berniuką“ ateisite kaip „mergaitė“, prabus vyro instinktas bėgti. Paprasčiausia su užsieniečiais, pavyzdžiui, vokiečiais – juos lengva klasifikuoti ir dresuoti.“ Tačiau būtent todėl su jais ilgainiui gali pasidaryti nuobodu.

Paskatinti vyro norą

„O jeigu aš nenoriu apsimesti? Jeigu noriu likti savimi?“, - klausė kursų lankytoja. Ji aiškiai atėjo ne ten – tai rodė ir užjaučiantis V.Rakovskio žvilgsnis. Iš esmės tai ta pati rinkos ekonomika: „Reikia rasti paklausą atitinkantį pasiūlymą. Tai ir daro kiekvienas geras pardavėjas. Tu turi žinoti, ko stinga pirkėjui, ir paskatinti jo norą“. Protinga moteris vyrą pirmiausiai renkasi protu ir viską apie jį sužino. Jeigu ji mano, kad jai reikia būtent jo, tada jį įsimyli. V.Rakovskis primena, kad jokiu būdu ne atvirkščiai.

„Kitame užsiėmime papasakosiu, kaip jam sukelti mintį apie santuoką, kaip priversti norėti jumis rūpintis. Dabar namų darbai. Visą kitą savaitę stenkitės neleisti savo pinigų. Šiek tiek pasiskolinkite iš draugų, giminaičių, pažįstamų. Išmokite įveikti savo kompleksus.“

Atsikratė drovumo

Monika jau atsikratė drovumo. „V.Rakovskio dėka pradėjau naują gyvenimą, - sakė tris aukštąsias mokyklas baigusi 29 metų moteris. - O jau buvau spėjusi mintyse palaidoti save kaip moterį.“ Iki vestuvių ji buvo gyvybinga ir linksma. Jos vyras norėjo turėti žmoną-namų šeimininkę, todėl draudė dėvėti trumpus sijonus, ryškius drabužius.

„Visą laisvalaikį jis leisdavo prie kompiuterio ar televizoriaus. O aš turėjau jį aptarnauti, - pasakojo ji nuliūsdama ir iškart prarasdama jaunystės patrauklumą. - Kas vakarą vienas ir tas pats. Aš noriu kur nors išeiti, sakau, kad pirmiausiai jam pagaminsiu valgyti, bet jis manęs neišleidžia: „O kas patieks man valgį?“. Arba verčia ištisas valandas stovėti prie viryklės, padengti stalą, o tada šiurkščiai pasako neturįs apetito.“ Monika jautėsi tarsi vergė. „Norėjau pabėgti nuo jo, bet net ir tam stigo drąsos.“

Toks gyvenimas tęsėsi tol, kol draugė ją atvedė į kekšių mokyklą. Kaip ir daugelis V.Rakovskio mokinių, namuose ji pamelavo einanti į anglų kalbos kursus. „Suvokiau, kad įsijaučiau į vaidmenį, kurio visai nenorėjau, savo vyrui tapau motina, prisiėmiau visą atsakomybę. Visą gyvenimą rūpinausi kitais, dar vaikystėje – jaunesniąja seserimi.“ Kekšių mokykloje ji įgijo drąsos, kad galėtų atsikratyti šio vaidmens. Po kelių mėnesių ji pateikė skyrybų prašymą. „Pagaliau esu laisva, darau ką noriu , - švytėdama sakė ji. - Atsikračiau kompleksų, dabar mėgaujuosi jaunyste, kurios niekada neturėjau.“

Tai - manipuliacija

Monika sakė, kad draugės jos nepažino. „Jeigu šiandien man patinka vyras, leidžiu jam tai suprasti. Užuot nusisukusi, kaip anksčiau, atsakau į jo žvilgsnius.

Anksčiau taip nebūčiau drįsusi, - sakė ji. - Taip pat ir darbe. Jeigu man reikia pagalbos, įsijaučiu į mergaitės vaidmenį. Iškart atsiranda vyrų, pasirengusių man pagelbėti. Labai svarbu po to jiems padėkoti, pasakyti, kokie jie protingi ir nuostabūs. Jie mėgsta tai girdėti.“

V.Rakovskio kursuose Monika taip pat suprato, kaip susirasti vyrą: „Reikia susidraugauti su moterimis, kurios sukasi tokiuose sluoksniuose. Iš to vėliau gali šis tas išeiti“. Kai reikalingas žmogus rastas, savo norus reikia sutramdyti: „Jeigu vyrui parodysi savo jėgą, tai pabaiga. Niekada negalima atsistoti greta jo! Visada reikia likti silpnesne. Turite jam sakyti, kad jis – geriausias“.

Argi tai ne apgaulė? Monika nė sekundės nedvejoja: „Žinoma, tai galima pavadinti manipuliacija. Bet juk laimi abu: jeigu tu vyrui duodi tai, ko jis nori, jis tau duoda tai, ko tau reikia“.

Monika šypsosi. „Vakaruose moterys stipresnės, sėkmingesnės, turtingesnės – ir negali rasti vyro“. Emancipacija? Ne, tai ne jai. Ji sakė: „Manau, kad moters jėga slypi jos silpnume. Prieš tai niekas neatsispirs“.

Ar ji nemano, kad tai neromantiška? Monika susimąstė: „Galbūt. Taip, su tokiais mechanizmais viskas labai pragmatiška. Bet jie palengvina gyvenimą“. Taip yra ekonomikoje. Jūsų prekė – jūs pati. Aiškinatės, ar ji turi paklausą, kiek už ją galite gauti ir kas ją pirks. „Meilė, - sakė ji nusukdama akis, - tai irgi rinkodara."

Parengta pagal „Focus“