Siekdamas rekordo, lietuvis nemiega 80 valandų, žaidžia žaidimuspsichiatras: gresia depresija, panikos priepuoliai

 (165)
Populiariame žaidimus transliuojančiame tinklapyje pavadinimu „Twitch“, vartotojas XpegASAS žaidžia kompiuterinius žaidimus ir stengiasi nemiegoti 96 valandas. Šiuo metu likusios kiek daugiau nei 10 valandų.
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip teigė DELFI skaitytojas, XpegASO tikras vardas yra Nerijus Žimantas. Jo tiesioginę nemiego transliaciją nuolat žiūri apie 1,5 tūkst. žmonių, o iš viso prie jos buvo prisijungę daugiau nei 100 tūkst. vartotojų.

Kaip tvirtinama laiške, vaikinas trisdešimtmetis eksperimento dalyvis sulaukia daug skambučių iš artimųjų, kurie ragina nustoti žaisti kompiuterinius žaidimus ir eiti miegoti.

Transliaciją galima stebėti čia: http://www.twitch.tv/xpegasas

Psichiatras nerekomenduoja

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Germanavičius patvirtino, kad „rekordą besistengiantis pasiekti žmogus dažniausiai tai daro sveikatos sąskaita.“

Jis pasakojo, kad normalus žmogaus bioritmas yra sudarytas iš ciklų, kurie trunka apie dvylika valandų: po dvylikos valandų būdravimo žmogus turi pailsėti. „Esant stresinėms situacijoms ar gyvenimo aplinkybėms, žmogus gali ištverti ir keletą parų be miego, tačiau tai turi pasekmes hormonų apykaitai, centrinės nervų sistemos medžiagų apykaitai, autominei vegetacinei nervų sistemai. Tikėtina, kad tokio eksperimento efektai gali pasireikšti ne tik iš karto, bet ir praėjus kelioms savaitėms“, – pasakojo prof. A. Germanavičius ir pridūrė, kad „su stresu susiję imuninės sistemos neigiami pokyčiai, stebimi odoje, sąnariuose, vidaus organuose, o pakitęs ar iškreiptas imuniteto atsakas gali išprovokuoti ir lėtinių ligų pasireiškimą, daliai žmonių tai gali būti susiję su nerimu ir depresija.“

Profesorius pabrėžė, kad daugelis žmonių, priklausomų nuo žaidimų, kompiuterių, interneto bei lošimų vartoja daug stimuliantų, energinių gėrimų, kuriuose daug angliavandenių, kofeino ir amino rūgščių, kartais labai sunkiai iškreipiančių įprastą žmogaus metabolizmą, keičiančių medžiagų apykaitą, vidaus organų ir galvos smegenų veiklą.

A. Germanavičius pabrėžė, kad kūnui esant tokioje būklėje sutrinka miegas, gali išsivystyti depresija, nerimo sutrikimai. Profesorius tikino, kad keletas parų nemiego gali grėsti ir panikos atakomis, kuriose išryškėja baimės jausmas, atsiranda baimė išprotėti, pradeda permušinėti širdis.

Profesorius tvirtino, kad tokie eksperimentai ilgalaikės įtakos sveikatai gali ir neturėti, nes jaunuolių energijos rezervai yra dideli, tačiau labai daug priklauso ir nuo genetinių bei aplinkos veiksnių. Be to, jei žmogus silpnas fiziškai ir emociškai, tai gali paskatinti lėtinių ligų atsiradimą.

Prof. A. Germanavičius nerekomenduoja vykdyti tokių eksperimentų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Technologijos

Grįžo į Lietuvą ir ruošia pagalbą sergančių depresija artimiesiems (6)

Su 24-erių audiovizualinės produkcijos profesionale, studijas baigusia Estijoje Lina Vonsavičiūte susitikti nėra paprasta: mergina Lietuvoje turi įdomų darbą ir dirba daug. Kartu ji gilina žinias ir informacinių technologijų srityje, nes turi su šia sritimi susijusių planų.

Baisi prognozė: 2040-aisiais nusikals robotai - kaip bausime? (9)

Sveiki atvykę į 2017-uosius: įmantrūs algoritmai ne tik prognozuoja, bet ir padeda išaiškinti žmonių įvykdytus nusikaltimus, numato teismo bylų baigtį ir atlieka dalį šias bylas nagrinėjančių teisininkų darbo. Spėjama, kad 2040-aisiais dėl nemažos dalies pasaulyje įvykdomų nusikaltimų galėsime kaltinti būtent robotus.

Lietuva laimėjo galimybę steigti centrą išmaniam gyvenimui: naujo pastato nebus, pritrauks protų

Lietuva laimėjo galimybę steigti pirmąjį Baltijos regione informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) kompetencijų centrą, kuriame bus kuriami produktai ir paslaugos išmaniam gyvenimui.

J. Antulis: ilgai lauktas finansavimas išradėjams - su skaudžia žinia

Lietuvos išradėjai kiekvienus metus pasitinka ir su viltimis, ir su nuogąstavimais, laukdami žinių dėl valstybės paramos intelektinės nuosavybės teisių apsaugai tarptautiniu mastu. Paramos programa kaskart sudaroma iš naujo, nuolat keičiasi ir jos skyrimo taisyklės.

To dar nebuvo: žmonės masiškai keliasi į miestus, o kas toliau? (81)

Į Lietuvą gegužę atvyksiantis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Ševčovičius turi daug papasakoti apie žmonių migraciją į miestus ir pastarųjų transformaciją.