Ketvirtadienį knygų mugėje vyko diskusija „Knygos piratavimas internete: vagystė ar nemokama reklama?“, kurioje dalyvavo ne tik autoriai iš Lietuvos, bet ir svečiai iš Latvijos, Slovėnijos ir Rumunijos.
Apie kiek kitokią turinio pasisavinimo ir platinimo techniką papasakojo Rumunijos knygų mugės vadovas ir Rumunijos leidėjų asociacijos direktorius Michai Mitrica. Rumunijoje yra prekiaujama brangiais ir talpiais USB raktais, kuriame yra kelios dešimtys autorinių kūrinių: filmų, knygų, muzikos.
„Viena iš piratavimo rūšių yra tarsi Robino Hudo veikla. Žmonėms patinka prekiauti USB raktais praktiškai už jų rinkos kainą, tarkime 80 eurų vertės USB raktas yra parduodamas už 82-83 eurus, tačiau jame bus 15-20 tūkst. neteisėtų kūrinių kopijų: tai bus filmai, knygos ir bet kas, ko jūs tik norite“, - dėstė M. Mitrica.
Pasak jo, rinka yra tokia didelė, kad jų atstovai net perka reklamą, pavyzdžiui, leidiniuose.
„Jų uždarbis yra 2-3 eurai, - sakė M. Mitrica. - Tačiau jie tai daro iš nežinojimo, kad tai yra vagystė ir nusikaltimas.“
Jis sako, kad apie tokią prekybą buvo informuota Rumunijos policija dar 2013 m., tačiau byla dar nepasiekė prokuroro.
„Tai, ką mes darome Rumunijoje, kur 80 proc. knygų, kurias mes turime prekyboje, yra pasiekiamos PDF formatu nemokamai internetu, – mes nieko neprašome, esame hipiai – asociacija už gerus pinigus pasamdė žmogų, kuris kartu su leidėjais nusamdytais žmonėmis ieško bloguose, „Facebook“ grupėse ir tinklalapiuose nelegalaus turinio. Jūs net neįsivaizduojate, kiek tas vyrukas dirba, nes jis vis siunčia ataskaitas.“
Pasak jo, įdomu tai, kad susisiekus su talpinančiais nelegalų turinį, jis yra pašalinamas.
„Leidėjai mano, kad piratavimas ne tik nėra reklama autoriams, bet tai yra nuostoliai visiems skaitytojams, nes nuostolį patiria ne tik leidėjai, autorius, bet sumažėja galimybės leidėjams investuoti ieškant kitų autorių ir kitų knygų, naujų knygų leidimą. Piratavimas yra viena iš priežasčių, kodėl knygų leidyba nuo 2008 metų susitraukė dvigubai“, - DELFI komentavo Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė.
Ji pateikė skaičius: jei anksčiau buvo išleidžiama 4,5 tūkst. naujų pavadinimų knygų, pastaraisiais metais jų išleidžiama 3 – 3,4 tūkst.
„Piratavimas tam tikrai savo duoklę padarė, nes pirataujama ne tik dėl muzikos ir filmų, kas yra populiaru, bet ir dėl knygų, - dėstė pašnekovė. - „Linkomanija“ yra vienas iš piratinių puslapių, tačiau su ja mes galime kalbėtis, jeigu leidėjai ir autorius jiems parašo, paprašo išimti tą knygą, taip, jie ją išima. Dažniausiai po to ji vėl ten atsiranda ir vėl galima paprašyti, jie reaguoja. Bet yra kitų tinklalapių, kurie nereaguoja ir ima mokestį už atsisiuntimą, kaip visosknygos.lt su kuriais dabar bylinėjasi 5 leidyklos.”
A. Dobkevičiūtė patikino, kad piratinių tinklalapių, kuriose talpinamos knygos, yra ir daugiau, bet jų pavadinimų nenurodė.
Lietuvoje – ypač daug intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų
„Remiantis 2016 m. MUSO kompanijos atliktu nelegalaus intelektinio turinio 26 platinimo svetainių lankytojų tyrimu, 24,5 proc. interneto vartotojų Lietuvoje yra naudoję nelegalias prieigas prie autorinio turinio. Didesnis piratavimo mastas yra tik Latvijoje (46,3 proc.) ir Bulgarijoje (27,4 proc.)“, - dėstoma joje.
Be to, nustatyta, kad Lietuvos gyventojai yra įpratę informaciją internete gauti nemokamai: į klausimą, kokį – mokamą ar nemokamą – turinį dažniausiai internete laisvalaikiu naudoja Lietuvos gyventojai, tik 3-5 proc. atsakė, kad visada arba dažniausiai naudoja mokamą turinį, o daugiau kaip 90 proc. – nemokamą.
„Tai būdinga tiek klausant muzikos, tiek žiūrint video įrašus, tiek žaidžiant kompiuterinius žaidimus, tiek skaitant elektronines knygas ar siunčiantis programinę įrangą, išimtis tik mokomoji medžiaga / programinė įranga, kur už turinį mokėti linkę 12 proc. gyventojų“, - skelbiama apžvalgoje.
Įdomu tai, kad nemaža gyventojų dalis naudojimąsi nelegaliu autoriniu turiniu nelaiko vagyste (36 proc.), pateisina piratavimą (19 proc.) ar mano, kad toks elgesys nedaro žalos.
„Pavyzdžiui, 35 proc. mano, kad retkarčiais parsisiunčiant filmą ar muzikos kūrinį niekas nenukenčia; 29 proc. teigia, kad jie neatima pajamų iš kūrėjo, nes vis tiek kūrinio nebūtų pirkę“, - dėstoma apžvalgoje.
Visgi, viena iš leidyklų - „Alma Littera“ - vertina, kad įmonės pajamų netekimai dėl nelegalaus knygų platinimo internetu siekia beveik 0,5 mln. eurų.
„Legaliai naudoti intelektinę nuosavybę daugiausiai galėtų paskatinti didesnės pajamos, jei pakankamai uždirbtų, įsigytų legaliai, ir patogesni legalaus turinio įsigijimo būdai“, - siūloma apžvalgoje.
Apžvalgos autoriai apibendrina, kad susidariusi situacija nulemia, kad intelektinės nuosavybės apsaugos problema yra aktuali Lietuvoje, o didelis piratavimo mastas yra vienas iš veiksnių ribojančių elektroninių knygų rinkos vystymąsi Lietuvoje – autoriai į galimybę leisti elektronines knygas žiūri įtariai, vietinis verslas nemato prasmės investuoti į skaitmeninio turinio platformas, kol jis yra laisvai pasiekiamas neteisėtais kanalais.
