Nepaisant iki šiol nepristatytos savo produkto beta versijos (ir netgi nepateikiant terminų), į ją investuoja žinomiausi technologijų investuotojai – „Google“, Andreessen Horowitz, Kleiner Perkins ir kiti. Floridoje įsikūrusi „Magic Leap“ šių metų pradžioje finansavimui iš karto pritraukė793,5 mln. dolerių, o iš viso į kompaniją jau investuota 1,4 mlrd. dolerių.

Vienas „Wired“ įkūrėjų, anksčiau buvęs leidinio vykdančiuoju redaktoriumi, o dabar –Vyriausiuoju Maveriku, Kevinas Kelly'is susitiko su Magic Leap įkūrėju, stengdamasis išsiaiškinti apie slaptus jo kūrinius.

Kaip konkrečiai atrodys ar veiks produktas, gigantiškame „Wired“ straipsnyje nepranešama, tačiau galima gauti šiokį tokį supratimą, ko reikėtų tikėtis ateityje. Pavyzdžiui, slapčiausias virtualios realybės startuolis rengia nuosavą „Microsoft HoloLens“, versiją, kuri skirsis nuo konkurentų: „Magic Leap“ įkūrėjas Rony Abovitz pasuko nuo kitų pasirinkto kelio.

Turėdamas darbo su biotechnologijomis patirties – pirmoji jo kompanija kūrė robotus chirurginėms operacijoms –, jis nusprendė, kad sumaišytoji realybė turi naudoti ne tik laidus ir jutiklius, bet ir žmogaus biologiją. Abovitzui dirbtinė realybė – simbiotinė technologija, iš dalies mašina, iš dalies kūnas, nes ji „įsilaužia į smegenis dešimtimis būdų“ ir panaudoja ne tik regą, bet ir kitas jusles. Žmogus su virtualios realybės akiniais ar šalmu turi galėti pasisukti, eiti nekliudomas bet kuria kryptimi ir jausti, ką daro.

Siekdamas įgyvendinti šią mintį, Abovitzas nutarė savo prietaisą ne tik išvaduoti nuo laidų (užkliuvus už laido, realybė įsibrauna į virtualų pasaulį ir iliuzija dingsta),bet ir apgauti regėjimą: jeigu skraidantį banginį turite išvysti už 50 metrų, jūsų žvilgsnis ir turi būti nukreiptas į būtent už 50 metrų esantį tašką, o ne į išmaniojo telefono ekraną po nosimi.

Kaip konkrečiai „Magic Leap“ planuoja tai atlikti, tebėra paslaptis, tačiau sprendžiant pagal vieną kompanijos patentą, jos produktas gali sukurti kažką panašaus į optinių gijų projekciją, simuliuojančią šviesos patekimą į žmogaus akį ir padedančią susifokusuoti į artimus arba tolimus objektus. Kelly, bandęs technologiją, virtualų vaizdą apibūdina kaip „itin tikrovišką“, daug tikslesnį, lyginant su kitų kūrėjų siūlomais. Vaizdo siužetą, kuriame demonstruojama, ką išvys naudotojas, „Magic Leap“ įkėlė į „YouTube“ kartu su straipsnio pasirodymu.

Žurnalistas Kelly'is tvirtina, kad virtualioji sfera jau pakankamai reali, kad vertintume ją rimtai: srityje darbuojasi 230 kompanijų, kasdien samdančių inžinierius, ir bendromis pastangomis jie pakeis mums pažįstamą pasaulį.