Priedas prie drabužių ir batų bauginančiu užrašu: kas tai?

 (56)
Kaskart nusipirkę naujus batus, paltą ar kai kuriuos elektronikos gaminius, pakuotėje randame ir mažus kažko pripildytus maišelius. Koks jų turinys ir kas nutiktų jį suvalgius?
© Shutterstock

Maišeliai su grūdėtu turiniu yra skirti surinkti drėgmei, kuri gali paskatinti pelėsio atsiradimą arba metalų koroziją.

Bauginantys užrašai ant šių mažų popierinių pakelių įspėja, kad valgyti jų negalima. Tačiau kas nutiktų, jei tokį pakelį kas nors suvalgytų?

Žmonių smalsumui ribų nėra. Jei kas nors įspėja ko nors nedaryti, visi iš karto pradeda galvoti, kas nutiktų jei įspėjimo jie neklausytų.

Jokiu būdu neeksperimentuokite ir nebandykite patys išsiaiškinti, kas nutiktų, jei tokį drėgmės sugėriklį suvalgytumėte. Smalsumą patenkinti galima ir kitais būdais. Įspėjimai ant šių popierinių pakelių rašomi ne šiaip sau - gamintojai žino, kas nutiktų, jei kas nors pabandytų šį daiktą suvalgyti.

Popieriniame, orui laidžiame pakelyje yra silicio dioksido kamuoliukų, kurie puikiai iš oro sugeria drėgmę. Tai labai naudinga ne tik siekiant nuo pelėsio apsaugoti naujus batus, bet ir muziejuose, elektronikoje ar net medicininėje įrangoje. Dažnai silicio dioksidas naudojamas ir kitokia forma, tačiau mums jis geriausiai pažįstamas supakuotas į mažus popierinius maišelius, kurių negalima valgyti.

Taigi, kas nutiktų, jei nuspręstumėte tokį maišelį ar jo turinį suvalgyti? Ogi visai nieko. Silicio dioksidas iš esmės yra tik žmogaus suformuotas smėlis. Visiškai netoksiškas ir nekenksmingas. Popierius, dažniausiai, taip pat didelės žalos nepadarytų. Iš tikrųjų, ne vienas žmogus mažų permatomų kamuoliukų yra paragavęs - jie beveik neturi skonio.

Tai kodėl ant šių pakelių yra tokie bauginantys užrašai, įspėjantys, kad valgyti jų nevalia? Silicio dioksidas nėra kenksmingas, bet nėra ir visiškai saugus. Tai, galų gale, nėra maistas. Jei labai norite, galite suvalgyti ir medžio gabalėlį - mediena žmogaus kūnui nėra kenksminga medžiaga, tačiau valgyti šakeles ar pjuvenas tikrai nepatartina.

Taigi, kas blogiausio gali nutikti? Jei silicio dioksido suvalgysite labai daug, jus gali ištikti dehidratacija. Ši medžiaga yra skirta tam, kad sugertų drėgmę ir to daryti nenustos ir jūsų skrandyje.

Tiesa, kad kiltų rimtų problemų dėl skysčių pusiausvyros, tektų suvalgyti ne vieną tokį mažą baltą pakelį. Galite susirgti ir silikoze. Tai - labiau profesinė plaučių liga, kurią sukelia kvėpavimas silicio dioksidu užterštu oru, tačiau juokauti su ja nedera. Galiausiai, ne visada galima būti tikriems, kad pakelyje yra tik silicio dioksidas - gamybos procese į juos galėjo patekti ir kitų medžiagų, kurios gali būti nuodingos žmogaus organizmui.

Tačiau bene svarbiausia priežastis, kodėl iš esmės nepavojingą pakelį puošia jį valgyti draudžiantys užrašai, yra teisminių ieškinių baimė. Toks pakelis yra labai mažas, todėl kas nors gali sugalvoti jį įsidėti į burną ir vėliau paspringti. Arba suvalgyti jų tiek daug, kad tikrai apsinuodys. Todėl kompanijos apsisaugo nuo atsakomybės įspėdamos žmones, kad jų valgyti nereikėtų.

Ir iš tikrųjų, jų geriau nevalgyti. Jūs nežinote, ar ten tik silicio dioksidas - galbūt ten įsimaišė ir kitų medžiagų. O ir priežasčių kažkur surastą daiktą suvlagyti nėra. Tokių perspėjimų geriau visada klausyti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

„Mokslo ekspresas“: molekulinių mašinų konstruktoriai (3)

Mėgdžiodami gamtą, Lietuvos mokslininkai pirmieji suformavo dirbtines ląstelių membranas, kurios gali būti naudojamos kaip jutikliai greitai nustatyti įvairių ligų sukėlėjus arba genetinius defektus. Sugebėjimas valdyti fermentų aktyvumą ir kitas molekulines struktūras leidžia sukurti itin efektyvius skalbiamuosius miltelius ir struktūras, padedančias vaistų molekulėms pasiekti taikinį organizme.

Pasaulyje prasidėjo mitingai už mokslą (1)

Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje tūkstančiai žmonių šeštadienį reiškė paramą mokslui: tai buvo pirmieji iš daugiau kaip 500 visame pasaulyje suplanuotų mitingų, kuriuos išprovokavo susirūpinimas „alternatyvių faktų“ kilimu.

Įvyko žygis už mokslą: prieš acto garinimą, binto rūkymą ir kitas nesąmones (41)

Balandžio 22 d., Pasaulinę žemės dieną, pasaulio ir Lietuvos mokslininkai pakilo į Žygį už mokslą (angl. March for Science). Jo tikslas atkreipti į mokslo žinias, jų svarbą bei priminti, kad melaginga informacija dažnai yra interpretuojama kaip mokslo žinios, nors to galima išvengti.

16 metų vykdyto tyrimo išvada: paneigtas nutukimo paradoksas (41)

Aptukusiems ir nutukusiems suaugusiems žmonėms labiau negu tiems, kurių svoris laikomas normaliu, gali grėsti ankstyva mirtis, su neseniai atlikto tyrimo išvadomis mokslo naujienų portale livescience.com supažindina žurnalistė Rachael Rettner.

Mokslininkai kviečia eiti kartu už mokslą rytoj 14 val. (11)

Pasaulinę Žemės dieną – 2017 m. balandžio 22 d. – pasaulio ir Lietuvos mokslininkai kyla į Maršą už mokslą (angl. March for Science). Ši taiki akcija yra pirmasis globalaus judėjimo, skelbiančio gyvybiškai svarbią mokslo reikšmę mūsų sveikatai, saugumui, ekonomikai ir valdymui, žingsnis.