Vis gausėjant žmonių skrydžiams į kosmosą, mokslininkai stengiasi kuo geriau išsiaiškinti šių pokyčių priežastis, kad būtų galima juos sumažinti arba išvis panaikinti. Dažnai tyrimai daromi imant keletą mėginių per savaites ar mėnesius – taip gaunamos, galima sakyti, momentinės astronautų (ar tiriamųjų) organizmo nuotraukos, bet nieko neįmanoma pasakyti apie variacijas paros metu ar kitais trumpais laiko tarpais.
Dabar mokslininkai nusprendė užpildyti šią žinių spragą ir išsiaiškinti, kokį poveikį mikrogravitacija turi genų išraiškos pokyčiams laike. 20 savanorių buvo tiriami trijų mėnesių laikotarpiu. Pradžioje 15 dienų jie buvo stebimi normaliomis sąlygomis – dvi iš šių dienų jiems buvo imamas kraujas kas keturias valandas. Tada 60 dienų jie paguldyti į lovą, kur galva laikoma kiek žemiau už kojas – tokia būsena sukelia panašų efektą organizmui, kaip mikrogravitacija; per šį laikotarpį kraujo mėginiai imti tris dienas.
Galiausiai 15 dienų skirtos atsistatymui ir dar vienam mėginių ėmimo ciklui. Palyginus genų išraišką šiuose šešiuose mėginių rinkiniuose aptikti dirbtinos mikrogravitacijos sukelti pokyčiai net 91 proc. genų išraiškoje.
Labiausiai paveikti genai, susiję su baltymų gamyba, imunine sistema, uždegimu ir raumenų funkcija. Atsistatymo laikotarpiu visi genai, išskyrus baltymų gamybos, grįžo į pradinę būseną. Genų išraiškos ritmiškumas taip pat pakito, tačiau aiškios tendencijos nebuvo – galima sakyti, kad daug genų tiesiog „išsiderino“ laike.
Gautos žinios bus labai naudingos planuojant tiek astronautų skrydžius, tiek vis planuojamą ir gausėjantį kosmoso turizmą. Žinoma, tyrimas nėra be trūkumų – visi tiriamieji buvo vyrai; be to, būtų gerai ištirti tikros, o ne tik lovoje aproksimuojamos, mikrogravitacijos poveikį.
