Pasižiūrėkite į Mėnulį: tai gali būti didelė kasykla

 (29)
Atrodo, kad planai gabenti Mėnulyje išgautus naudinguosius išteklius į orbitą patrankomis yra gana realistiška.
© AFP / Scanpix

Pabėgimo greitis iš Mėnulio paviršiaus yra 2,3 kilometro per sekundę, arba 7 kartus didesnis už garso greitį Žemėje.

JAV laivynas neseniai išbandė elektromagnetinę patranką, kuria šovinį įgreitino iki šešis kartus už garsą didesnio greičio.

Taigi nedaug trūksta, kad tokia patranka galėtų šaudyti objektus iš Mėnulio paviršiaus į orbitą.

Tokia idėja buvo pasiūlyta dar aštuntajame XX a. dešimtmetyje.

Dar viena įdomybė apie Mėnulį - jo magnetizmas. Dar Apollo misijų astronautų pargabenti Mėnulio uolienų mėginiai parodė, kad kadaise mūsų palydovas turėjo magnetinį lauką.

Jis pranyko mažiau nei prieš 3 milijardus metų, ir ilgą laiką buvo neaišku, kodėl jis egzistavo taip ilgai – bent pusantro milijardo metų nuo Mėnulio susiformavimo.

Dabar, ištyrę įvairias galimas Mėnulio branduolio chemines sudėtis, mokslininkai nustatė, kad iš geležies ir nikelio sudarytas branduolys, turintis maždaug 0,5 proc. sieros ir 0,375 proc. anglies priemaišų, galėjo pradėti kristalizuotis, kai Mėnulis dar buvo labai jaunas, bet išlikti dalinai skystas didžiąją laiko dalį iki šių dienų.

Pradinė kristalizacija suteikė energijos likusiam branduoliui ir sudarė sąlygas formuotis dinamo mechanizmui, kuris ir sukūrė magnetinį lauką.

Ilgai išlikęs dalinai skystas branduolys palaikė dinamą, o kartu ir magnetinį lauką, bent pusantro milijardo metų.

Šie rezultatai skiriasi nuo ankstesnių Mėnulio branduolio cheminės sudėties vertinimų – seniau buvo manoma, kad sieros ten turėtų būti gerokai daugiau, bet toks branduolys per vėlai pradėtų kristalizuotis ir per anksti sustingtų visiškai.

Tyrimo rezultatai publikuojami „Earth and Planetary Science Letters“.

"Konstanta 42"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Vienintelis kristalinės keramikos kūrėjas Lietuvoje: pavyko po metų bandymų (3)

„Menas su technologijomis arba kaprizinga vaizduotės, kūrybos ir chemijos dermė“, – taip keramikas Algimantas Patamsis apibūdina savo kūrinius, padengtus unikalia kristaline glazūra.

JAV pasmerkė „provokacinį“ Irano raketos bandymą (24)

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pasmerkė Irano palydovą iškelti galinčios raketos bandymą ir pareiškė, kad šis šalies žingsnis pakenkė regiono stabilumui bei veikiausiai pažeidė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas.

Astronomai apstulbę dėl amžiaus radinio (28)

Astronomai nustebo kai žvaigždėdaroje Paukščių Take rado tris skirtingo amžiaus žvaigždes, ir tai sukėlė abejonių dėl dabartinės mokslininkų nuomonės apie žvaigždžių formavimąsi.

Tiesa ar mitas: ar prieš valgį būtina nusiplauti rankas, jei maisto pirštais neliečiame (15)

Nuo mažens esame mokomi, kad rankas plauti yra būtina. Ypač prieš sėsdami valgyti visada kruopščiai plauname rankas, tikėdami, kad taip užkertame kelią ligoms. Bet ar tikrai? Skeptikai pastebi, kad rankomis jau seniai nebevalgome, o ir bakterijos mus pasiekia pačiais įvairiausiais būdais. Ar rankų plovimas prieš valgymą tikrai toks svarbus?

Kodėl globėjiškas požiūris į Žemę žmonėms gali būti pavojingas (30)

Kaip kosminė aplinka gali paveikti žmones, tyrinėja astronomai, bet patiems žmonėms reikia susirūpinti, kaip saugoti savo Žemę, tad 1968 m. astronautų padaryta nuotrauka „Tekanti Žemė“ buvo postūmis filosofiškai pažvelgti į mus supantį pasaulį.