Mokslininkai sukūrė kitokius pomidorus: pamatysite skirtumą tik atsikandę

 (11)
Išsiaiškinus, kur dingo pomidorų skonis, ieškoma būdų, kaip pasirūpinti pomidorų augimu. Japonijos mokslininkai paredagavo pomidorų genomą taip, kad augalai neturėtų sėklų ir jų nereikėtų apdulkinti.
© DELFI / Karolina Pansevič
Apvaisinimas be apdulkinimo, arba partenokarpija, kai vaisius subręsta be sėklų, dažniausiai yra vertingas žemės ūkio augalų bruožas. Tokie vaisiai geriau tinka tolesniam apdirbimui, pavyzdžiui, pastų ir padažų gamybai, o ir daugeliui žmonių tokius vaisius vartoti maloniau.

Be to, augalai dauginasi vegetatyviškai, pavyzdžiui, ataugomis, ir nebepriklauso nuo bičių apdulkinimo, kurių pasaulinė populiacija pastaraisiais metais smarkiai menksta.

Partenokarpinės kultūros gali rastis atsitiktinai, jos taip pat išvedamos, veikiant įvairiais fiziniais ir cheminiais veiksniais ir po to ilgai užsiimant jų selekcija. Taip yra išvestos kelios besėklių pomidorų veislės. Buvo bandoma partenokarpinius pomidorus sukurti ir genų inžinerija, tačiau toks būdas sudėtingas ir ilgas.

Siekdami greitai ir tikslingai sukelti partenokarpiją, Tokushimos ir Tsukubos universitetų mokslininkai pasinaudojo itin tikslia genomo redagavimo technologija CRISPR/Cas9, ir pomidoruose inaktyvavo geną IAA9. Šis genas, slopindamas fitohormono auksino sintezę, neleidžia formuotis vaisiui be apdulkinimo.

Išjungus šį hormoną, sukurti tiek pomidorų modelių „Micro-Tom“, tiek ir komercinės veislės „Ailsa Craig“ besėkliai vaisiai. Pakitimas buvo aptiktas praktiškai 100 proc. augalų DNR ir buvo gerai perduodamas tolesnėms partenokarpinėms kartoms.

Viso genomo tyrimu jokių šalutinių mutacijų neaptikta. Vienintelis išorinis gautų augalų skiriamasis bruožas – paprastesnė lapų forma. Augimo greičio ir vaisių dydžio modifikacija nepakeitė.

Pasak darbo vadovo Keishi Osakabe, mokslininkai gautų vaisių neragavo, tačiau teoriškai jų skonis neturėtų skirtis nuo įprastų. Kaip rašo autoriai, jų sukurta metodika galima gauti įvairių rūšių besėklius pomidorus ir kitas agrarines kultūras.
Ar CRISPR/Cas9 redaguoti pomidorai atsiras parduotuvių lentynose, priklausys nuo licencijas išduodančių organizacijų nuomonės. Turint omeny šios technologijos naudojimo saugumą, nes augalo DNR pakeitimui nereikia naudoti virusų ir transgenų, griežto reguliavimo poreikio gali ir nekilti.

Taip 2016 metais JAV Žemės ūkio ministerija nesiėmė kaip nors trukdyti pirmosios žemės ūkio kultūros, gautos naudojant CRISPR/Cas9 - ore netamsėjančių šampinionų, apyvartos.

Darbo rezultatai publikuoti žurnale Scientific Reports“.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Išbuvo 69 dienas po žeme: ilgas buvimas tamsoje gadina regėjimą? (6)

Ar esate girdėję teiginį, kad kelias paras ar ilgiau tamsoje praleidęs žmogus susigadintų regėjimą ar net apaktų? Ar tai tiesa? Neskubėkite su atsakymais - tikrasis gali jus nustebinti.

Nauji atradimai rodo, kad Australijos žmonių istorija prasidėjo anksčiau, nei manyta (2)

Sprendžiant iš kirvių galvų ir girnapusių, rastų oloje Australijos šiaurėje, žmonės atkeliavo į šį žemyną prieš 65 000 metų, t. y. 18 000 metų anksčiau, nei manyta, rašoma tyrime.

Naujausias tyrimas: tiranozauras nemokėjo bėgioti (23)

Tiranozauras laikomas vienu iš baisiausių sutvėrimų, kada nors vaikščiojusių mūsų Žemėje. Pasirodo, jis ir temokėjo tik vaikščioti. Tyrėjai iš Mančesterio universiteto sako, kad naujausias kompiuterinis modelis parodo, kad tiranozauras dėl savo dydžio ir svorio fiziškai nesugebėjo bėgioti.

Astronomai aptiko „keistus signalus“ (40)

Astronomai teigia aptikę „keistus signalus“, sklindančius iš mažos, blausios žvaigždės už 11 šviesmečių nuo Žemės.

Už uždarų laboratorijos durų: ką veikia biomechanikai? (2)

Išgirdus žodį „biomechanika“ dažnam kyla klausimas: kas sieja iš biologijos mokslų girdėtą priešdėlį „bio“ su fizikai būdingu terminu „mechanika“? Atsakymas paprastas – biomechanikai yra inžinieriai, kurie mokosi iš gamtos.