Mokslininkai sukūrė kitokius pomidorus: pamatysite skirtumą tik atsikandę

 (11)
Išsiaiškinus, kur dingo pomidorų skonis, ieškoma būdų, kaip pasirūpinti pomidorų augimu. Japonijos mokslininkai paredagavo pomidorų genomą taip, kad augalai neturėtų sėklų ir jų nereikėtų apdulkinti.
© DELFI / Karolina Pansevič
Apvaisinimas be apdulkinimo, arba partenokarpija, kai vaisius subręsta be sėklų, dažniausiai yra vertingas žemės ūkio augalų bruožas. Tokie vaisiai geriau tinka tolesniam apdirbimui, pavyzdžiui, pastų ir padažų gamybai, o ir daugeliui žmonių tokius vaisius vartoti maloniau.

Be to, augalai dauginasi vegetatyviškai, pavyzdžiui, ataugomis, ir nebepriklauso nuo bičių apdulkinimo, kurių pasaulinė populiacija pastaraisiais metais smarkiai menksta.

Partenokarpinės kultūros gali rastis atsitiktinai, jos taip pat išvedamos, veikiant įvairiais fiziniais ir cheminiais veiksniais ir po to ilgai užsiimant jų selekcija. Taip yra išvestos kelios besėklių pomidorų veislės. Buvo bandoma partenokarpinius pomidorus sukurti ir genų inžinerija, tačiau toks būdas sudėtingas ir ilgas.

Siekdami greitai ir tikslingai sukelti partenokarpiją, Tokushimos ir Tsukubos universitetų mokslininkai pasinaudojo itin tikslia genomo redagavimo technologija CRISPR/Cas9, ir pomidoruose inaktyvavo geną IAA9. Šis genas, slopindamas fitohormono auksino sintezę, neleidžia formuotis vaisiui be apdulkinimo.

Išjungus šį hormoną, sukurti tiek pomidorų modelių „Micro-Tom“, tiek ir komercinės veislės „Ailsa Craig“ besėkliai vaisiai. Pakitimas buvo aptiktas praktiškai 100 proc. augalų DNR ir buvo gerai perduodamas tolesnėms partenokarpinėms kartoms.

Viso genomo tyrimu jokių šalutinių mutacijų neaptikta. Vienintelis išorinis gautų augalų skiriamasis bruožas – paprastesnė lapų forma. Augimo greičio ir vaisių dydžio modifikacija nepakeitė.

Pasak darbo vadovo Keishi Osakabe, mokslininkai gautų vaisių neragavo, tačiau teoriškai jų skonis neturėtų skirtis nuo įprastų. Kaip rašo autoriai, jų sukurta metodika galima gauti įvairių rūšių besėklius pomidorus ir kitas agrarines kultūras.
Ar CRISPR/Cas9 redaguoti pomidorai atsiras parduotuvių lentynose, priklausys nuo licencijas išduodančių organizacijų nuomonės. Turint omeny šios technologijos naudojimo saugumą, nes augalo DNR pakeitimui nereikia naudoti virusų ir transgenų, griežto reguliavimo poreikio gali ir nekilti.

Taip 2016 metais JAV Žemės ūkio ministerija nesiėmė kaip nors trukdyti pirmosios žemės ūkio kultūros, gautos naudojant CRISPR/Cas9 - ore netamsėjančių šampinionų, apyvartos.

Darbo rezultatai publikuoti žurnale Scientific Reports“.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Gali sukelti revoliuciją: sukurta stipriausia rūgštis (10)

Tyrėjai sukūrė stipriausią organinę rūgštį – komanda mano, ji gali sukelti baltymų analizės revoliuciją. Prieš ją neatsilaiko net pačios atspariausios molekulės: žadamas naujas proveržis chemijoje.

„Mokslo ekspresas“. XXI amžiaus vakcinos: vertybių perkainojimas

Kaip bakterijos priverčiamos bendradarbiauti su žmonėmis, kuriant visiškai saugias, į nosį purškiamas vakcinas nuo pneumokokinių infekcijų, ir kaip tikimasi iš esmės pagerinti lėtinės leukemijos gydymą, sukonstravus itin selektyvius bispecifinius antikūnus. Laidoje - apie inovacijas medicinoje, kurių bendraautoriai yra Lietuvos mokslininkai.

Kinijos mokslininkai pradėjo didžiulės dinozaurų fosilijų radimvietės kasinėjimo projektą

Penktadienį Kinijos mokslų akademijos suburta akademikų komanda pradėjo precdento šalyje neturintį dinozaurų fosilijų kasinėjimo projektą. Kaip skelbia vietos žiniasklaida, tai pirmasis toks kartas, kai tiek daug svarbių dinozaurų liekanų aptikta šiuolaikinėje urbanistinėje aplinkoje.

NASA zondo „Juno“ siunčiami duomenys glumina tyrėjus (23)

Aplink Jupiterį skriejantis NASA kosminis zondas pastebėjo didžiulių ciklonų prie šios dujinės milžinės ašigalių, o jo atsiųsti duomenys atskleidžia stulbinamų naujų detalių apie didžiausią Saulės sistemos planetą, ketvirtadienį pranešė mokslininkai.

Peru atkastas 3 500 metų senumo bareljefas

Vykdant Limos apylinkėse esančio archeologijos paminklo kasinėjimus Peru mokslininkai aptiko spalvotą bareljefą.