Mokslininkai Alberto Einsteino medicinos koledže tvirtina, kad atrado gyvenimo trukmės maksimumą: net ir toliau tobulėjant medicinos priežiūrai, jo viršyti nebus galima, rašo futurism.com.
Mokyklos oftalmalogas daktaras Janas Vijgas vadovavo tyrimui, kuris publikuotas žurnale „Nature“.
Naudodami mirtingumo duomenų bazės, daugiau nei 40 šalių gyventojų populiacijos, tarptautinės ilgaamžiškumo duomenų bazės duomenis, mokslininkai identifikavo gyvenimo trukmės vidutinį maksimumą – 115 metų. Taip pat jie patvirtino, kad, remiantis jų paskaičiavimais, žmonės niekada negyvens daugiau nei 125 metus.
J. Vijgas pabrėžė, kad žmonija jau pasiekė geriausia, ką ji galėjo pasiekti biologijoje: „duomenys rodo, kad jis (maksimalus amžius) jau buvo pasiektas ir kad tai nutiko apie 1990 m.“
Gyvenimo trukmė vis didėjo nuo 19 a. tobulėjant sveikatos apsaugai, maistui, aplinkai ir panašiems faktoriams. Duomenų analizė parodė, kad nors žmonių gyvenimo trukmė buvo sutrumpėjusi apie 1900 m., augimo maksimumą ji pasiekė amžiaus pabaigoje – 1995 m. Žmogaus gyvenimo trukmė greičiausiai ilgėjo tarp 1970 – 1990 m.
Verta paminėti, kad istorijoje ilgiausiai gyvenusio žmogaus titulas priklauso Jeanne Clement – prancūzei, kuri mirė 1997 m., sulaukusi 122 metų.
Mokslininkų komanda tvirtina, kad tikimybė išgyventi iki 125 m. yra pakankamai menka: 1 iš 10 tūkst.
„Vidutinė gyvenimo trukmė gali pailgėti, kai bus atrasta efektyvių kovos su infekcinėmis ir lėtinėmis ligomis būdų. Tai dar pailgins žmogaus gyvenimo trukmės vidurkį, tačiau tikriausiai neturės įtakos maksimaliai gyvenimo trukmei“, - tiki J. Vijgas.
Tačiau ilgainiui gali pasikeisti ir maksimali gyvenimo trukmė. Bionikos, sintetinės biologijos pažanga gali pakeisti padėtį. Šiose srityse jau ryškėja ateityje naudosiamos technologijos: CRISPR, kiti genetikos atradimai leis modifikuoti DNR – gyvenimo kodą, gal atrasti jo elementus, atsakingus už nustatytą gyvenimo trukmę.
J. Vijgas perspėja, kad vien tik genetinės modifikacijos kardinalių gyvenimo trukmės pokyčių nelems.
