10 stebinančių dalykų, kurių nežinojote apie savo šunį

 (5)
Šie gauruoti gyvūnėliai nesiliauja stebinti, kaskart suteikdami naujų atradimų net mums, regis, juos puikiai pažįstantiems šeimininkams. Šį kartą jus nustebins mokslininkų įžvalgos, kurios tik dar kartą patvirtins gerai žinomą tiesą, kad šunys savo išmanumu nenusileidžia vaikams.
Buldogas
© Shutterstock nuotr.

1. Atskiria saviškius iš nuotraukų

Prisipažinsiu – galiu išvardinti vos keletą šunų veislių. Tikriausiai esu tokia nevienintelė – veislių yra apie keturis šimtus, o norint jas visas pažinti prireiktų nemažai laiko šių gyvūnų enciklopedijai išstudijuoti. Jei žmogui, nesidominčiam šunimis, sunku įvardyti jų veisles, kyla klausimas, ar patys šunys nesusipainioja išvydę vienas kitą? Ypač kai susiduria lyg iš skirtingų planetų kilę šunys, pavyzdžiui, čihuahua ir dogas. Žinoma, kvapas išduoda saviškį, net jei kitas ir neatrodo iš tos pačios genties.

Tačiau ar jie atskirtų, kuris gyvūnas yra savas, o kuris ne, vien iš nuotraukų? Tokį klausimą iškėlė mokslininkas Dominique’as Autieris-Derianas. Jis devyniems šunims rodė įvairių rūšių gyvūnų, įskaitant žmonių, atvaizdus bei skirtingų šunų veislių nuotraukas. Jos buvo rodomos dviejuose šalia pastatytuose televizoriuose, o juos stebintis šuo turėjo pasirinkti, prie kurio priartėti (prie šuns ar prie kito gyvūno). Prieš eksperimentą šie gyvūnai buvo ištreniruoti gavę komandą prieiti prie televizoriaus ir uždėti ant jo leteną.

Kailėtieji tyrimo dalyviai rinkosi tą televizorių, kuris rodė saviškius, taip parodydami, kad moka atskirti savo giminę vien iš nuotraukų. Ir nesvarbu, kokios veislės šuo buvo rodomas, jie suprasdavo, kad mopsas ir vilkšunis yra tas pats.

2. Sugeba situaciją įvertinti žmogaus akimis

Kiek kartų jūsų šuo yra nugvelbęs skanėstą nuo stalo jums nebūnant kambaryje? Iki skausmo pažįstamas scenarijus, parodantis šių gyvūnėlių apsukrumą ir gebėjimą įvertinti situacijos palankumą.

Regis, jie puikiai žino, kada geriausia nusižengti taisyklėms. Jei šalia nėra šeimininko, vadinasi, nebus ir bausmės. Be to, keturkojai sugeba įvertinti, kada juos geriau matome, net jei esame šalia ir nesitraukiame nuo gėrybėmis nukrauto stalo.

Mokslininkė Juliane Kaminski, stebėdama šunų elgesį tamsoje ir šviesoje, pastebėjo, kad jie net keturis kartus dažniau nepaklusdavo šeimininko nurodymams ir nugvelbdavo maistą nuo stalo, jei kambaryje buvo tamsu. Vadinasi, jie suvokia, kad tamsoje matome blogiau nei šviesoje, todėl gali sau leisti nusižengti.

Tai, ką gyvūnų mėgėjai žino nuo seno, mokslas patvirtina tik dabar – šunys geba į situaciją pažvelgti ir žmogaus akimis! Įdomu, kad žmonės tamsoje (ar užsidėję tamsius akinius) taip pat linkę dažniau sukčiauti. Regis, taisyklė „nepagautas – ne vagis“ galioja ir žmonėms, ir jų augintiniams.

3. Pastebi neteisybę

Vaikai, gavę skirtingo dydžio saldainius, iš karto pastebi neteisybę: „Aš irgi noriu tokio, kokį gavo jis!“ – sudrėkusiomis akimis rėktų mažylis. Lygybė juk turi būti!

Pasirodo, į tokį nesąžiningumą jautriai reaguoja ir gyvūnai. Štai šimpanzės protestuoja ir piktai pliaukšteli tyrėjui per ranką, jei už tą pačią atliktą užduotį kolegė gauna geresnį apdovanojimą nei ji, pavyzdžiui, vynuogę vietoj morkos. Šunys elgiasi panašiai, nors ir nėra tokie išrankūs apdovanojimo kokybei.

Friederike Range šalia susodino šunų poras. Abiejų augintinių šeimininkai vienu metu davė komandą ištiesti letenėlę ir pasisveikinti. Deja, tik vienas keturkojis už paklusnumą buvo apdovanotas skaniu dešros gabalėliu. Kaip ir tikėtasi, skanėsto negavęs šuo atsisakė vykdyti kitas komandas.

Laimei, šie gyvūnai nėra tokie pavydūs kaip žmonės, kurie linkę išanalizuoti net smulkiausius neatitikimus tarp savęs ir aplinkinių. Šunims nerūpėjo, kad šalia sėdintis kolega gavo riebų dešros gabalą, kai jis gavo tik sudžiūvusį duonos gabalėlį – keturkojis buvo toks pat patenkintas kaip ir kitas šuo, kuris už tą patį darbą gavo geresnį apdovanojimą. Regis, šunys yra jautrūs neteisybei, tačiau nelabai kreipia dėmesį į lygybę.

4. Jiems svarbus akių kontaktas

Kai kurie žmonės su savo šunimis elgiasi tarsi su vaikais. Ir tai nestebina. Nes, kaip rodo Jozsefo Topalo eksperimentas, šie gyvūnėliai daugeliu aspektų panašūs į šešių mėnesių–dvejų metų mažylius, pavyzdžiui, bendravimu kūno kalba.

Tiriamiems keturkojams buvo rodomi skirtingi filmukai. Viename įraše žmogus, žiūrėdamas tiesiai žiūrovui į akis, pasisveikindavo: „Labas, šunie!“ Tuomet nusisukdavo ir žengdavo link vieno iš identiškų plastikinių indelių. Kitame įraše asmuo pasisveikindavo, tačiau nepalaikė akių kontakto su jį stebinčiais šunimis. Kol gauruotieji tyrimo dalyviai žiūrėjo įrašus, mokslininkai specialiu prietaisu fiksavo jų akių judesius. Kaip parodė rezultatai, gyvūnėliai daug dažniau sekdavo asmenį, jei prieš tai jis išreiškė norą su jais bendrauti, t. y. palaikė akių kontaktą.

Taigi šunys, kaip ir vaikai, vertindami žmogaus ketinimus, atsižvelgia į kūno kalbą. Turėkite tai omenyje, kai norėsite paauklėti ar kažką svarbaus parodyti savo augintiniui. Tačiau norėdami, kad šuo nekaulytų maisto nuo stalo, geriau nežiūrėkite jam į akis. Tyrimai rodo, kad jis daug dažniau prašinėja iš asmens, kuris jį stebi. Juk jei žiūri, vadinasi, gali ir pavykti!

5. Mėgsta klasikinę muziką

Vaizdo įrašų portale „Youtube“ gausu filmukų, kuriuose įamžinta šunų aistra muzikai. Kai kurie keturkojai patys „groja“ pianinu, kiti akomponuoja graudžiu kaukimu. Ir vis dėlto visi šunys daugiau ar mažiau jautrūs muzikai. Kaip rodo Deborah’os Wells tyrimas, įvairaus stiliaus muzika skirtingai veikia mūsų augintinius.

Mokslininkai stebėjo šunis, kai fone grojo populiariosios, sunkiojo roko arba klasikinės muzikos kūriniai, taip pat šnekant žmonėms ar tiesiog būnant tyloje. Augintiniai nerodė jokio išskirtinio elgesio, kai fone skambėjo žmonių balsai ar populiariosios dainos.

Tačiau kai aplinką užliedavo agresyvios metalo muzikos natos, šunys tapdavo nerimastingi ir dažniau lodavo. Klasikinė muzika, atvirkščiai, turėjo raminamąjį poveikį – keturkojai mažiau lojo, atrodė ramūs bei dažniau priguldavo. Taigi norėdami, kad šuo atsipalaiduotų ir nekankintų kaimynų erzinančiu lojimu, užleiskite klasiką.

6. Jaučia empatiją

„Kai liūdžiu, šuo nesitraukia nuo manęs. Jis glaustosi, laižo ranką ir visur sekioja iš paskos“, – su tokiu teiginiu sutiktų kone kiekvienas šeimininkas. Mes įsitikinę, kad gyvūnai supranta mūsų jausmus ir, kai reikia, puola guosti kartais net greičiau už artimuosius.

Paklausti, ar jūsų šuo jaučia empatiją, t. y. moka įsijausti į aplinkinių jausmus, tikriausiai nedvejodami atsakytumėte „taip“. Tačiau mokslininkai nėra tokie užtikrinti. Kai kurių skeptikų teigimu, šunys prieina prie liūdinčio šeimininko tik iš smalsumo, kurį klaidingai laikome rūpestingumu. Kai kurie teigia, kad keturkojai neturi empatijos – jie tiesiog užsikrečia emocijomis nesuprasdami, ką kitas išgyvena. Todėl, jausdami stresą ar tvyrančią įtampą, jie puola prie šeimininko norėdami paguosti ne jį, o nusiraminti patys. Kuri pusė teisi?

Mokslininkė Deborah Custance nusprendė užbaigti šį ginčą. Savo eksperimente ji panaudojo šiek tiek pakeistą metodiką, kuria matuojama vaikų empatija. Mokslininkė nufilmavo šunų šeimininkus, besikalbančius su nepažįstamu asmeniu. Jie turėjo kalbėtis ramiu balsu, šnekėti neįprastai trūkčiojančia tonacija arba apsimesti, kad verkia. Tyrėja kėlė hipotezę, kad jei šunys nejaustų empatijos, jie pirmiausia bėgtų nusiraminti pas šeimininką ir taip patvirtintų skeptikų nuomonę apie užsikrėtimą emocijomis.

Tačiau jei šuo suprastų, ką kitas jaučia, jis bėgtų paguosti ne tik verkiančio šeimininko, bet ir nepažįstamojo. Laimei, būtent taip ir nutiko – šunys bėgo glaustytis ne vien prie verkiančio globėjo, bet ir prie liūdinčio nepažįstamo žmogaus.

7. Uodega išduoda emocijas

Kad uodegą vizginantis šuo yra nusiteikęs draugiškai, žino kiekvienas. Deja, dažnai tai tėra viena iš daugelio reikšmių, kurią esame iššifravę. Tačiau šuns uodega gali išreikšti labai skirtingas emocijas. Tiesiog reikia atkreipti dėmesį į uodegos padėtį ir jos vizginimo ypatumus. Uodega – it žmonių veido išraiškos – pasako apie vyraujančius jausmus. Mes šypsomės, šunys vizgina uodegą.

Šunys yra jautrūs judesiui, todėl uodegos vizginimas yra viena svarbesnių tarpusavio bendravimo priemonių. Tai vienas dalykų, kurį kitas šuo pastebi pirmiausia. Evoliucija tuo pasirūpino dar labiau išryškindama ir papuošdama uodegas juodais galiukais ar plaukų kuokštais, kad prašalaitis neabejotinai pamatytų, ką kitas nori jam pranešti. Pasak šunų psichologo Stanley Coreno, pagal iškeltos uodegos aukštį galima suprasti, ką gyvūnas jaučia. Tai tarsi jų emocijų matuoklis.

Vidurinė padėtis rodo, kad šuo yra atsipalaidavęs. Jei uodega pakreipta horizontaliai, gyvūnas yra dėmesingas. Uodegai kylant į viršų pranešama, kad jis nusiteikęs agresyviai. Vertikali uodegos padėtis išreiškia, kad gyvūnas čia jaučiasi esąs vadas arba net perspėja: „Nesiartink, nes pulsiu.“ Nuleista uodega rodo, kad šuo yra nuolankus, blogai jaučiasi ar nerimauja. Pabrukta ir pilvą liečianti uodega yra baimės signalas, tarsi bylojantis: „Nelieskite manęs.“

Žmonių kalbai būdingi skirtingi dialektai, o šunų veislės išsiskiria skirtingais uodegos vizginimo ypatumais. Todėl vertinant savo šuns kūno kalbą, svarbu atsižvelgti, kokioje padėtyje jis įprastai laiko uodegą.

Uodegos judesiai taip pat suteikia naudingos informacijos. Pavyzdžiui, vizginimo greitis rodo susijaudinimo lygį, o uodegos mostelėjimo plotis atskleidžia, ar šuo yra nusiteikęs teigiamai, ar neigiamai:
* neintensyvus siauras mostas paprastai matomas šuniui sveikinantis; *platus mostas rodo, kad šuo nusiteikęs draugiškai ar yra pamalonintas;
* maži greiti vibruojantys uodegos judesiai išduoda, kad gyvūnas yra pasiruošęs kažką daryti – bėgti ar kautis.

Jei vizginama uodega yra iškelta į viršų, greičiausiai šuo yra nusiteikęs agresyviai. O Giorgio Vallortigara nustatė, kad pozityviai nusiteikę šunys uodegas daugiau vizgina dešinėje kūno pusėje, jei negatyviai – kairėje (žiūrint iš užnugario).

8. Jeigu tektų rinktis, rinktųsi jus

Įvairios istorijos apie šunis, sukorusius tūkstančius kilometrų, kad surastų dingusį šeimininką, neleidžia abejoti jų ištikimybe ir prieraišumu. O ar jie tokie pat ištikimi kitiems keturkojams? Jeigu tektų rinktis tarp šuns, su kuriuo gyveno visą gyvenimą, ir juos prižiūrinčio asmens, kurį pasirinktų?

Panašų klausimą iškėlė Michaelas Hennesey su kolegomis. Tyrimui jie pasirinko aštuonis 7–9 metų amžiaus šunis, visą gyvenimą praleidusius veislyne su vienu iš savo brolių ar seserų. Šunys turėjo tik vieną prižiūrėtoją ir daugiausia laiko leisdavo kito šuns draugijoje.

Norėdami pasižiūrėti, kiek šunys prisirišę vienas prie kito, mokslininkai trumpam juos išskyrė ir stebėjo, kaip jie reaguoja likę vieni. Savo gyvenamojoje vietoje likęs šuo nerodė jokių streso ir nerimo ženklų. Tačiau situacija pasikeitė, kai gyvūnai buvo perkelti į jiems nežinomą aplinką. Jie buvo nerimastingi ir vieni, ir būdami kartu, o jų streso hormono kortizolio lygis išaugo net 50 procentų. Mokslininkus nustebino, kad šunys tarpusavyje mažai bendravo, vienas kito neguodė ir neatrodė, kad jie saugiai jaustųsi kartu.

Tačiau kai su jais buvo prižiūrėtojas, gyvūnai elgėsi taip, tarsi turėtų artimesnį ryšį ne su šunimi, o su globėju – prie jo glaudėsi ir nuolat stengėsi palaikyti kontaktą. Tyrėjai priėjo prie išvados, kad toks šunų elgesys rodo didesnį prieraišumą prie šeimininko nei prie brolio ar sesers, nors su jais ir praleido visą gyvenimą.

9. Atskiria dosnius žmones nuo šykščių

Būdami su vaikais stengiamės elgtis nepriekaištingai, nes bijome, kad jie perims blogos elgsenos pavyzdį. Pasirodo, reikia būti atidesniems ir prie augintinių akių, nes, mokslininkų teigimu, jie stebėdami taip pat daro išvadas apie žmones.

Sarah Marshall-Pescini su kolegomis atliko įdomų eksperimentą su 84 šunimis. Kiekvienas jų su šeimininku būdavo atvestas į tuščią kambarį ir jį apuostęs atsisėsdavo šalia globėjo. Vėliau į kambarį įeidavo du žmonės su maisto dubenėliais, kuriuos šunys taip pat pauostydavo, kad įsitikintų jų gardžiu turiniu. Tuomet prie šių dubenėlius laikančių žmonių prieidavo kitas asmuo, kuris iš jų prašė maisto. Vienas aktorius griežtai atkirsdavo „ne“, kitas – dosniai dalydavosi maistu.

Pasibaigus tokiam spektakliui šuniui buvo leidžiama laisvai vaikščioti po kambarį. Du trečdaliai keturkojų pirmiausia prieidavo prie dosnaus žmogaus, iš jo taip pat tikėdamiesi gauti skanėsto. Jiems užteko pamatyti aplinkinių elgesį, kad prieitų prie teisingos išvados: šis geraširdis, o kitas – ne. Taigi kitą kartą prie šuns akių dosniai dalydamiesi skanėstais pagalvokite, ar tikrai norite tapti jo nuolatinio kaulijimo auka.

10. Atsižvelgia į šeimininko skonį

„Norėčiau to paties, ką valgo mano draugas“, – neretai užsisakome patiekalą restorane, nužvelgę kito garuojančią lėkštę. Sunku patikėti, bet šunys, regis, valgantys viską, kas tik nukrinta nuo stalo, taip pat gali būti išrankūs! Ypač jei augintinis mato jus mėgaujantis vienu išskirtiniu patiekalu. Tuomet numestas dešros gabaliukas nebeatrodo toks skanus, jei jūs laižotės pirštus nuo ką tik įveiktos anties kulšelės ar net nuo brokolio, kurio šiaip jokiais būdais neįsiūlytum.

S. Marshall-Pescini šuniukams padėjo dvi lėkštes: vienoje buvo mažas gabalėlis skanėsto, o kitoje jų net šeši. Leidus pasirinkti visi šunys neabejotinai ėjo prie dubens su dosnesne ėdalo porcija. Nepriekaištingas pasirinkimas.

O ar kada patikėtumėte, kad jūsų alkanas augintinis gali pasielgti priešingai ir pasirinkti kuklų gabaliuką vietoj siūlomų šešių? Gali, jeigu pamatys, kaip mėgaujatės šiuo skanėstu. Būtent taip nutiko ir tiriamiesiems šunims. Išvydę, kad šeimininkai rinkosi konkretų maistą, jie taip pat jo užsigeidė ir pamynę savo godumą prieidavo prie lėkštės, kurioje gulėjo vienišas, tačiau šeimininko išgirtasis gabaliukas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Įdomybės

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (11)

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas
Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti ankštose vietose, rašo BoredPanda.com.

Prieglaudoje liūdintis šuo sujaudino internautus: radęs šeimą pasikeitė neatpažįstamai (20)

Prieglaudoje liūdintis šuo sujaudino internautus: radęs šeimą pasikeitė neatpažįstamai
Prieglaudoje išvydusi vienišą liūdintį šunį, viena moteris nusprendė pasidalinti jo nuotrauka „Reddit“ internetiniame puslapyje tikėdama, jog taip greičiau atsiras naujas gyvūno šeimininkas, rašo thedodo.com.

Berniukas susirūpino benamių kačių likimu: tapo jų gelbėtoju ir superherojumi (13)

Berniukas susirūpino benamių kačių likimu: tapo jų gelbėtoju ir superherojumi
Kaskart aplankęs Kris Papiernik ir Kia Griffin, jų penkiametis sūnėnas Shon'as tenori daryti viena – eiti laukan ir rūpintis benamėmis katėmis, rašo thedodo.com.

Niekas netikėjo, kad kalytė išgyvens: šiandien ji džiaugiasi nauju gyvenimu (6)

Niekas netikėjo, kad kalytė išgyvens: šiandien ji džiaugiasi nauju gyvenimu
Kalytei Doris buvo vos 4 dienos, kai vienos prieglaudos darbuotojai rado ją paliktą tarp šiukšlių konteinerių. Prieglaudoje ji buvo pavadinta tuo metu Jungtinėje Karalystėje siautėjusios audros vardu, rašo thedodo.com.

Nesitikėjo, kad gelbėti kačiukus bus taip sudėtinga (3)

Nesitikėjo, kad gelbėti kačiukus bus taip sudėtinga
Dar būdami 8 savaičių jaunikliais, katinas Astra ir keturi jo broliai buvo palikti dėžėje šalia kelio. Paliktus gyvūnus suradęs žmogus nesitikėjo, jog juos išgelbėti bus nelengva, rašo thedodo.com.

Kai katinai visai nenori fotografuotis: juokingiausios augintinių sugadintos nuotraukos (14)

Kai katinai visai nenori fotografuotis: juokingiausios augintinių sugadintos nuotraukos
Katės neturi išmaniųjų telefonų, ko gero, todėl, kad naudotis liečiamu ekranu yra sudėtinga, kai tavo ranka yra putli letena, rašo BoredPanda.com

Laukinis katinas buvo nevaldomas: seną pikčiurną jaunikliai išmokė švelnumo (1)

Laukinis katinas buvo nevaldomas: seną pikčiurną jaunikliai išmokė švelnumo
Shelly Roche niekada neplanavo priglausti tokio katino, kaip Mason'as. 10-ies metų laukinis gyvūnas buvo nedraugiškas ir piktas, todėl moteris manė, jog auginti jį namuose būtų siaubinga, rašo thedodo.com.

Neįprasta misija ugniagesių neišgąsdino: dėl kalytės leidosi nuo aukšto skardžio (10)

Neįprasta misija ugniagesių neišgąsdino: dėl kalytės leidosi nuo aukšto skardžio
Praėjusią savaitę kalytė vardu Safira dingo iš gimtojo miestelio Ituporangos Brazilijoje. Po kelias dienas trukusių paieškų, jos šeimininkas pagaliau atsekė jos pėdsakais – tiesa, išgelbėti kalytę buvo nelengva, rašo thedodo.com.

Internautai stebisi garbanotomis katėmis: reta veislė gimė visiškai atsitiktinai (1)

Internautai stebisi garbanotomis katėmis: reta veislė gimė visiškai atsitiktinai
Neįprastai atrodančios oranžinės katės nuotraukos šią savaitę sparčiai sklido internetinėje erdvėje. Žmonės stebėjosi, jog katė, kitaip nei įprastos katės, yra garbanota, rašo thedodo.com.

Tikėjosi šeimos pagausėjimo, bet ne tokio: naujagimiui surengė neįprastą fotosesiją (11)

Tikėjosi šeimos pagausėjimo, bet ne tokio: naujagimiui surengė neįprastą fotosesiją
Kayla Powers – fotografė, kurios penkiametis sūnus nepaliaudamas jos prašė broliuko arba sesutės. Šis norėjo mažylio, su kuriuo galėtų žaisti – neiškentusi moteris vieną dieną parnešė į namus mažylį, bet visai ne tokį, kokio tikėjosi jos sūnus, rašo BoredPanda.com.

Gyvūnai buvo neišskiriami: prarastą draugę šuneliui primena pliušinė avytė (6)

Gyvūnai buvo neišskiriami: prarastą draugę šuneliui primena pliušinė avytė
Paddy – specialių poreikių turintis čihuahua veislės šunelis, rastas klaidžiojantis greitkelyje. Gyvūnas buvo labai alkanas ir nuolat krisdavo – laimei, neilgai trukus jis buvo priglaustas, ir, negana to, gavo ypatingą draugę avytę Lily, rašo BoredPanda.com.

Netikėta situacija prajuokino orų pranešėją: eteriu dalinosi su paukščiu (3)

Netikėta situacija prajuokino orų pranešėją: eteriu dalinosi su paukščiu
Tara Jean Stevens kiekvieną rytą praneša orų prognozę kanadiečių televizijos laidoje „Vancouver's Breakfast Television“, tačiau vienas rytas buvo gerokai linksmesnis už kitus, rašo thedodo.com.

Vienišiems prieglaudos šunims surengė šventę: lepino ypatingais skanėstais (12)

Vienišiems prieglaudos šunims surengė šventę: lepino ypatingais skanėstais
Gyvūnų prieglauda nusprendė surengti gimtadienio vakarėlį vienišiems šunims, kurių tikrųjų gimimo dienų niekas nežinojo. Kiekvienas iš 100 šunų buvo palepintas šventiniais skanėstais, kuriuos jiems dalino balionais ir gimtadienio kepurėlėmis pasipuošę prieglaudos darbuotojai, rašo thedodo.com.

Šuns spektaklis parke sukėlė juoko bangą: išeiti nenorintis šuo nejudėjo iš vietos (10)

Šuns spektaklis parke sukėlė juoko bangą: išeiti nenorintis šuo nejudėjo iš vietos
Vieno Australijos parko lankytojai neseniai galėjo iš širdies prisijuokti iš nepaklusnaus šuns, nenorinčio eiti namo. Gyvūnas, kuris nenorėjo palikti parko, krito ant žemės ir apsimetė negyvu, rašo BoredPanda.com.

Šiandien minima kačių diena: jų draugija džiaugiasi kas ketvirta šeima šalyje (32)

Šiandien minima kačių diena: jų draugija džiaugiasi kas ketvirta šeima šalyje
Augintinio reikšmė žmogaus gyvenime darosi vis didesnė – tai įrodo atliekami rinkos tyrimai. Pastebima, jog į nedidelius būstus besikeliantys ir urbanizacijos veikiami žmonės ypač mielai renkasi kačių draugiją – o ši diena skirta būtent joms.