Antroje Rytų konferencijos vietoje žengiantis vienintelis Kanados krepšinio klubas šį statusą užsitarnavo netikėtai, bet neatsitiktinai. Dar prieš 18 mėnesių dauguma Lietuvos (juo labiau Kanados) krepšinio gerbėjų – po sauso pralaimėjo 0:4 pirmajame atkrintamųjų varžybų etape Vašingtono „Wizards“ – vienbalsiai reikalavo atleisti klubo vyriausiąjį trenerį Dwane'ą Casey.
Savanaudišku gynėjų žaidimu paremtas puolimas paskandino Toronto ekipą ir atskleidė vyriausiojo trenerio pasirinktos taktikos lankstumo stoką, tačiau klubo generalinis vadybininkas Masaji Ujiri nusprendė komandos vadovavimą ir toliau patikėti D. Casey.
Toronto ekipa yra antra lygoje pagal pataikymo iš žaidimo ir nuo baudų metimo linijos procentą bei pirmauja (!) pagal tritaškių taiklumą, o šiame sezone fiksuojamas 1,7 rezultatyvių perdavimų ir klaidų santykis yra aukščiausias klubo istorijoje.
Ryškus klubo lyderių DeMaro DeRozano ir Kyle'o Lowry tobulėjimas neabejotinai prisideda prie šių skaičių, tačiau už jo, visų pirma, slypi NBA sirgalių dažnai nuvertinamas tęstinumo faktorius.
Komandos branduolio išlaikymo aspektu „Raptors“ prilygsta vos kelios lygos ekipos. Absoliučiai žydintys „Warriors“, kasmet antro plano krepšininkus keičiantys, tačiau didįjį trejetą išlaikantys „Clippers“ ir tik traumų dėka pilno potencialo neatskleidžiantys „Jazz“ yra tie klubai, kurie naudoja tą pačią formulę ir susidūrę su nesėkmėmis neskuba ieškoti greitų atsakymų remdamiesi pokyčiais klubo sudėtyje. Kantrybe apsišarvavo ir Toronto ekipa, o šis sprendimas neša akivaizdžius dividendus.
Situacija Rytų konferencijos viršuje pastaraisiais sezonais yra dar stabilesnė nei minėtųjų ekipų komplektacijos darbai. Šešerius metus iš eilės į NBA superfinalą patenka ta komanda, kurios marškinėliais vilki LeBronas Jamesas, ir nutraukti šią tendenciją artimiausiu metu gali tik viena ekipa.
Tai ekipai siekiant įgyvendinti šį tikslą reikia, jog visos detalės sustotų į savo vietas.
D. DeRozanas privalo svarbiausiomis akimirkomis grįžti į tą tempą, kurį padiktavo sezono pradžioje. K. Lowry, savo ruožtu, į lemiamą mūšį turi atsinešti tą formą, kurią demonstruoja gruodžio mėnesį, kurio metu tritaškius meta 56% taiklumu.
Terrence'as Rossas, per savo karjerą pasižymėjęs laimėtu dėjimų konkursu ir neįtikėtinai banguotu žaidimu, negali neišlaikyti savo taiklumo visoje atkrintamųjų serijoje. O Jonas Valančiūnas turi žaisti taip, kaip žaidė pernykštėje serijoje su Majamio „Heat“, kai iki patirdamas traumą buvo nebe trečiuoju, o pirmuoju pasirinkimu komandos puolime.
Kabliukų ir sąlygų yra tiek daug, jog atrodo, kad visa šūsnis sumuštinių tiesiog negali vienu metu nukristi nesviestuota puse. Nepaisant to, nei Vince'o Carterio, nei Chriso Bosho laikais Toronto klubas neturėjo tokios geros galimybės žengti į NBA superfinalą. Anot sparnuotos amerikiečių frazės, yra tik vienas variantas suvalgyti didelę picą – valgant po vieną gabalėlį. O kai prie stalo susėdę valgytojai vienas kitą pažįsta jau ne pirmus metus, galimybė pasiekti tikslą tampa daug didesne.
Jeigu Toronto klubas žaistų Vakarų konferencijoje, tokiais žodžiais šis straipsnis tikrai nesibaigtų. Tačiau šiandien jų atotrūkis nuo Rytuose trečią vietą užimančių „Celtics“ yra didesnis, nei Bostono klubą nuo dvyliktos vietos skiriantis atstumas. Ir nors atmetus praėjusį sezoną „Raptors“ žaidimas atkrintamosiose istoriškai yra tapęs anekdotine situacija, šiais metais Toronto klubas žaidžia kaip niekad gerai. Todėl ir lūkesčiai dinozaurų gerbėjų tarpe kaip niekad aukšti.
Jeigu ir tik vieniems metams. Jeigu ir su nelaiminga pabaiga. Jeigu ir skamba juokingai ir neįprastai.
Toronto „Raptors“ yra vieni iš favoritų iškovoti NBA čempionų titulą.
