654 metais prieš mūsų erą Ibisoje įsikūrė finikiečiai. 1235 metais salą užkariavo krikščionys.
Ibisa išpopuliarėjo visame pasaulyje šešiasdešimtaisiais, kai joje ėmė rinktis hipiai. Dabar saloje liko tik kelios hipių komunos. Nors turistai vis dar aplanko salą tik dėl jos nuostabių paplūdimių ir peizažo, salos pramogos patraukia vis jaunesnius poilsiautojus. Čia yra daugiau nei keturiasdešimt didelių klubų, taip pat gausybė madingų barų.
Ibisos teritorija - apie 572 kv.km, joje gyvena 111 tūkst. 107 žmonių. Čia tik viena upė Santa Eularia. Šiaurinę salos dalį, žinomą kaip Els Amunts, sudaro derlinga žemė, nedideli miškai, migdolų bei alyvų giraitės. Krantai garsėja įstabiomis įlankomis bei dramatiškomis uolomis. Puikūs smėlio paplūdimiai laukia turistų: Portinatx, Port de Sant Miquel ir Sant Vicenc.
Salos sostinė išsidėsčiusi kalvos papėdėje. Ji geriausiai žinoma dėl savo barų ir parduotuvių, taip pat nerūpestingos atmosferos. Pagrindinė naktinio gyvenimo vieta - Barselonos gatvė.
Be savo atmosferos ir naktinio gyvenimo, mieste yra ir įdomių istorinių paminklų.
Dalt Vila: aukštesnioji miesto vieta - senoji dalis, kur galima rasti Ibizos praeities likučių.
Almudaina: sienomis apsupta karinė teritorija, išlikusi dar nuo maurų periodo XII-XIII amžiuje. XVI amžiuje buvo pastatyta pilis, kuri vėliau sujungta su siena, kai dalis jos buvo nugriauta.
Meno mylėtojams rekomenduojama aplankyti kartaginiečių meno muziejų, bene turtingiausią Europoje, taip pat šiuolaikinio meno centrą, kuriame galima rasti tiek ispanų, tiek užsieniečių, susijusių su sala, darbų.
Dėmesio vertas ir archeologinis muziejus, įsikūręs Dalt Vila (atidarytas nuo dešimtos iki pirmos popiet). Jame galima rasti kolekciją meno dirbinių, rastų saloje nuo priešistorinių laikų iki penkiolikto amžiaus.
Saloje esantis Ses Salines gamtos parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
