Amsterdamas (Nyderlandai)
Ramus, tolerantiškas Amsterdamas garsėja keliomis tokiomis pačiomis savybėmis kaip ir Paryžius. Savo pasaulinės klasės meno galerijų trijule, kurios nors ir nėra tokios garsios kaip Luvras, tačiau kartu turima kolekcija jam tikrai prilygsta. Valstybinis muziejus (ol. Rijksmuseum) turi garsius Rembrandto kūrinius, taip pat kitų senųjų meistrų, tokių kaip Janas Steenas ir Janas Vermeeris, darbus. Van Gogho muziejuje galima rasti daugiau ekspresionizmo menininkų kūrinių nei bet kur kitur pasaulyje. Miesto muziejuje (ol. Stedelijk Museum) lankytojai gali grožėtis puikia šiuolaikinio ir modernaus meno kolekcija. Kai pasisotinsite Amsterdamo siūlomo meno, galėsite pasivaikščioti lempų nutviekstu senuoju miesto rajonu Kanalų žiedas (ol. Grachtengordel), paskui atsipalaiduoti vienoje iš Nyderlandų sostinės garsiųjų kavinių. Net jeigu jos išgarsėjo dėl pakankamai skirtingų priežasčių, tačiau tikrai nei kiek neatsilieka nuo elegantiškųjų Paryžiaus kavinių.
Praha (Čekijos Respublika)
Pravardžiuojama Europos kryžkele, Praha priėmė ir iš Rytų, ir iš Vakarų atkeliavusią įtaką ir suplakė ją į gražų architektūros mišinį, kuris pakeri iš viso pasaulio į Čekijos sostinę atvykusius žmones. Virš istorinio Karolio tilto, kuris ilgus amžius buvo vienintelė galimybė kirsti Vltavos upę, atsiveria pasakiškas horizontas. Pati Vltava iki XIX amžiaus Prahai garantavo žemyninės prekybos centro vardą. Perėję Karolio tiltu miesto gyventojai ir svečiai iš devintą šimtmetį menančios Prahos pilies patenka į Senamiestį, kur juos pasveikina juosva Tyno Mergelės Marijos bažnyčia, kuri varžosi dėl dėmesio su barokine Švento Mikolojaus Katedra, nors abi nustelbti taikosi vienu Prahos simbolių tapęs Astronominis laikrodis. Mieste gausu jaukių senovinių viešbučių, tokių kaip „Cerny Slon“ (ček. Juodas dramblys), kurie leidžia paskęsti istorinėje, kosmopolitiškoje ir romantiškoje atmosferoje.
Florencija (Italija)
Žymus Europos miestas jau 250 metų ir Italijos Renesanso lopšys. Kitaip tariant, galima teigti, kad Florencija buvo Paryžius dar ilgai iki tol, kai Paryžius tapo Paryžiumi. Čia gyveno tokie menininkai kaip Michelangelo, tokie rašytojai kaip Dante ir tokie politiniai mąstytojai kaip Machiavelli. Ši kultūros, grožio ir ramybės istorija iki šios dienos plevena Florencijos gatvėse, statulose, aikštėse, skulptūrose ir bažnyčiose. Kaip ir Paryžiaus atveju, Florenciją pažinti geriausia vaikštinėjant po miestą pėsčiomis, sustojant ant jos tiltų, gatvių kampuose – taip galima mėgautis didingais vaizdais, kurie staiga atsiveria. Miesto gatvėse gausu mažų kavinių ir restoranų, o storesnes pinigines turintys keliautojai gali rasti ką veikti istorinio ir komercinio rajonų sankirtoje įsikūrusiuose butikuose ir dizainerių parduotuvėse.
Viena, (Austrija)
Jeigu šiuolaikinių kavos tendencijų srityje pirmauja Melburnas, tai Austrijos kavinės tuo pačiu pasigirti galėjo dar 1683 metais, kai šalies sostinėje duris atvėrė pirmoji kavinukė. Pupelės buvo atimtos iš nukariautų osmanų įsibrovėlių. Pyragas ir kava ir šiandien yra neatskiriama daugelio Vienos gyventojų gyvenimo dalis, o miesto centre esančios elegantiškos kavinukės yra puikus būdas atsikvėpti po pasivaikščiojimų didingais miesto bulvarais, ant kurių šešėlius meta barokiniai impozantiški rūmai. Be saldžių skanėstų Viena konkuruoja su Paryžiumi ir savo paveldu – tai buvo didžiosios dalies pasaulinės klasikinės muzikos lopšys, čia kūrė Wolfgangas Amadeus Mozartas, Ludwigas van Beethovenas, Franzas Schubertas, Franzas Josephas Haydnas ir valsų magas Johannas Straussas. Turistai taip pat gali susipažinti su kultūros rajonu „MuseumsQuartier“, kuris priskiriamas prie didžiausių pasaulio kultūros kompleksų. Senųjų meistrų darbai eksponuojami Albertinos muziejuje, o labiau šiuolaikiniai kūriniai demonstruojami Šiuolaikinio meno muziejuje „MUMOK“.
Stokholmas (Švedija)
Kavos ir pyrago tradicija toliau perkelia mus į Stokholmą, kur reguliarus popietės ritualas „fika“ neapsieina be kavos, kažko skanaus ir pokalbių su draugais. Tačiau Stokholmas taip pat yra puiki vieta ir be jau minėtų jaukių kavinių. Jo panorama neatsiejama nuo neaprėpiamo dangaus ir žvilgančio vandens palei grandinę salų, kurias jungia elegantiški tiltai. Švedijos sostinės širdis yra švediškai „Gamla Stan“ vadinamas senamiestis, kurio istorija siekia 1252 metus ir vikingų laikus, nors nuo to laiko kardų kalves pakeitė puikios kepyklėlės ir vaflių parduotuvės. Be to, mieste gausu gerų restoranų, iš kai kurių atsiveria puikūs vaizdai į miesto miškus ir vandenis.
Sevilija (Ispanija)
Lyginant su Paryžiumi, Sevilijoje beveik viskas skiriasi: menas, architektūra, maistas, gatvės, medžiai, muzika ir parduotuvės. Tačiau visa tai, kas išvardinta, Sevilija turi ir pristato tai su tokia pačia aistra ir jausmingumu, kokie Paryžių pavertė pasauline romantikos sostine. Palei kiekvieną centrinę gatvę rikiuojasi apelsinmedžiai, todėl sausas Andalūzijos oras dvelkia citrusinių vaisių kvapu. Blausiai apšviestuose baruose skamba flamenko muzika, o juose sėdintys vietos gyventojai ir turistai mėgaujasi raudonuoju vynu už nepaprastai mažą kainą. Taip pat atsispirti neįmanoma įvairiausiems užkandžiams, kurie čia vadinami „tapa“. Jais galima mėgautis nesuskaičiuojamose kavinėse bei baruose, ir visur sausakimša klientų, užsakančių kalmarus su specialiu padažu ar vietos firminį patiekalą – keptą baklažaną, apšlakstytą medumi. Taigi, Sevilijoje jūsų laukia visi tie patys malonumai kaip ir Paryžiuje, tik visiškai skirtingi.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (21)