Kinų kvartalas (Chinatown): Yokohama, Japonija
Kinų kvartalai yra turbūt įprasčiausios etninės salos, istoriškai išsiskiriančios tiek dėl šeimininkų šalies ksenofobijos, tiek dėl pačios kinų kultūros uždarumo. Net Azijos šalyse yra kinų kvartalų, o seniausias, didžiausias ir geriausiai žinomas įsikūręs Japonijoje, Yokohamoje. Daugiau nei 200 restoranų ir 150 istorijos metų – Yokohamos Kinų kvartalą privaloma pamatyti kiekvienam besilankančiam Japonijoje.
Airių kvartalas (Irishtown): Airija
Sekundėlę... „Airių kvartalas“ Airijoje? Iš tikro yra ne mažiau kaip penki airių kvartalai Airijos miestuose Athlone, Clonmelyje, Dubline, Kilkenny ir Limericke. Šios salos 15 amžiuje buvo įkurtos anglų valdžios, kurios siekė kontroliuoti airių miestus, išvarydamos galus už miesto sienų. Žmonės įkūrė etninių airių bendruomenes miestų pakraščiuose.
Naujoji Islandija: Gimli, Kanada
Gimli, Manitoba miestas buvo įkurtas Islandijos naujakurių ir pavadintas pagal Gimlé, norvegų mitologinį dangų... ne „Žiedų valdovo“ personažą. Įkurtas maždaug 45 mylios į šiaurę nuo Winnipeg, Gimli ir aplinkinės vietos tapo gimtine didžiausiai išeivių iš Islandijos grupei ir neretai vadinama Naująja Islandija.
Gimli išgarsėjo, kai 1983 metų liepos 23 čia įvyko žymusis avarinis lėktuvo nusileidimas. Air Canada Boeing 767 baigėsi degalai 28 000 pėdų aukštyje, tačiau pilotui pavyko nusileisti nebenaudojamame mažyčiame Gimli oro uoste bei išgelbėti visų 69 žmonių gyvybes.
Mažoji Italija: Manhattanas, Niujorkas
Esti dešimtys, gal net šimtai mažųjų Italijų visame pasaulyje – lyg paprikų ant didžiulės picos, bet žymiausia jų – Niujorke, Manhattano rajone. Ji net turi savo interneto puslapį.
Išsidėsčiusi Mulberry gatvėje, Mažoji Italija yra populiarus turistų traukos centras, ypač kiekvieną rugsėjį, kai 11 dienų trunkanti San Gennaro šventė paverčia rajoną itališko maisto, kvapų ir linksmybių šventove.
Graikų kvartalas (Greektown): Torontas, Kanada
Kanada garsėja kaip viena multikultūriškiausių valstybių pasaulyje. Skirtingai nuo Amerikos tradicinio „tautų katilo“, etniškumas čia skatinamas. Puikus pavyzdys – Toronto graikų kvartalas, vienas didžiausių (jei ne didžiausias) graikų kvartalų Šiaurės Amerikoje.
Danforth aveniu esti ne tik XX amžiaus pradžios architektūra, bet ir gausybė graikų emigrantų ir vėlesnių kartų, gyvenančių ir dirbančių šiame rajone. Nuo 1994 metų Danforth aveniu uždaromas transporto eismas maisto ir muzikos festivalio „Taste of the Danforth“ proga. Šis festivalis 2008 metais patraukė daugiau nei milijoną lankytojų. 2009 metais festivalis vyko rugpjūčio 7-9 dienomis.
Mažoji Kanada: Minesota, JAV
Mažosios Kanados istorija tęsiasi nuo 1844, kai prancūzų kilmės kanadietis Benjaminas Gervais įsteigė malūną ant ežero kranto, kuris dabar pavadintas jo pavarde. Mažoji Kanada 1953 metais formaliai gavo kaimo pavadinimą, o 1974 metais pervadinta miestu, siekiant išsaugoti bendruomenės identitetą, ginant nuo vadinamųjų „miestų dvynių“ priemiesčių plėtros.
Kasmet rugpjūtį Mažojoje Kanadoje vyksta Kanados dienos kartu su susigiminiavusiu miestu Thunder Bay, Ontario.
Mažasis Tokijas: Los Andželas, Kalifornija, JAV
Nors Los Andželo priemiestyje, daugybę dešimtmečių žinomame Mažojo Tokijo vardu, dabar gyvena didelė dalis ne japonų kilmės azijiečių, jis išlieka svarbiu Amerikos japonų kultūros centru ir vienu trijų oficialių japonų kvartalų JAV.
II pasaulinio karo metais japonų kilmės amerikiečių internavimas sutrikdė Mažojo Tokijo gyvenimą. Tačiau pokario metais rajonui greitai sugrąžinta gyvybė. Tarp turistų traukos objektų – ir kasmetis sakurų festivalis balandį, ir Nisei savaitės šventės rugpjūtį.
Phahurat: Bankokas, Tailandas
Bankoko „Mažoji Indija“ formavosi XX amžiaus pradžioje, kai indų tekstilės prekeiviai įkūrė parduotuvę, sulaukė sėkmės ir pasikvietė draugus bei šeimas prisijungti. Phakurat dabar žinomas kaip vieta, kurioje parduodamas nebrangus kokybiškas šilkas ir kašmyro gaminiai. Šiame rajone taip pat gausu gražių sikhų ir induistų šventyklų. Be to, Phahurat yra šalia Bankoko kinų kvartalo, o tai reiškia, kad smalsus lankytojas gali aplankyti abi vietas per vieną, nors ir varginančią, dieną.
Puiki Sri Guru Singh Sabha šventykla buvo pastatyta 1932 metais ir nuo to laiko iš pagrindų renovuota. Šventykla sikhų atjautos ir nuolankumo dvasia siūlo pagalbą skurstantiems bei dalina nemokamą maistą.
Mažoji Havana: Majamis, Florida, JAV
Gyventojų vadinama „La Pequeña Havana“, ši šviesi ir spalvinga salelė yra išdidi motinos Kubos atstovybė, suklestėjusi palankių laisvės ir galimybių šalies sąlygų dėka. Mažojoje Havanoje dabar gyvena apie 50 000 žmonių.
Nors Mažoji Havana siūlo gausybę pramogų lankytojams, kaip kad kasmetis festivalis „Calle Ocho“, veikiausiai idiliškiausias jos vaizdas – užkietėję šachmatų ir domino žaidėjai Domino parke.
Mažasis Haitis: Majamis, Florida, JAV
Nustelbtas Mažosios Havanos šlovės, Majamio „La Petite Haiti“ yra apie 40 procentų mažesnis. Jam trūksta to šeimyniško draugiškumo, kuriuo pasižymi jo kaimynė. Rajono reputacija taip nukrito, kad jis buvo panaudotas kaip virtuali vieta „Grand Theft Auto: Vice City“. Tačiau pastaruoju metu ši etninė sala ima atsigauti. Daugelio Haičio imigrantų, Mažąjį Haitį pavertusių pietryčių Haičio ir frankofoniškos kultūros centru, nebėra, bet tradicinė atmosfera išlieka.
Vienas Mažojo Haičio renesanso požymių – 2008 metų gegužę atidarytas laisvalaikio centras. Parke yra du nauji futbolo laukai, žaidimų aikštelė, domino parkas, piknikų vietos.
Liberdade: San Paulas, Brazilija
Japonų emigracija į Braziliją prasidėjo 1908 metais, kai čia atsikėlė tėvynę palikusių 790 migrantų.
Dabar Brazilijoje gyvena 1,3 milijono japonų kilmės žmonių, daugiausia susitelkusių pietinėse Paraná ir San Paulo valstijose. Liberdade, klestintis San Paulo rajonas, yra šalies japonų kultūros centras.
Europos gatvė: Pekinas, Kinija
Galbūt keisčiausia pasaulio etninė sala yra Europos gatvė, esanti netoli Pekino Chaoyang parko. Iš tikro čia nė negyvena europiečiai – tai savotiškas Potiomkino kaimas, skirtas šviesti kinus apie keistus egzotiškųjų europiečių papročius ir apdarus.
Europos gatvės lankytojai gali išgirsti rinktinių Europos pasakų, kad geriau suprastų kontinentinę kultūrą. Gatvėje reprezentuojamos 9 ES tautos, dažnai pasitelkiant nuspėjamus stereotipus.
Europos gatvė primena mums, kad etninės salos ne visuomet būna tokios autentiškos, kaip kad atrodo. Kaip ir visada, svarbus pirminis šaltinis. Kad išties pažintumėte šalies kultūrą, turite keliauti į tą šalį, bet vis dėlto tokios vietos puikiai tinka pirmajai pažinčiai.
