Lietuvoje į nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašyta apie 70 maistinių bulvių veislių. Jos dar skirstomos į labai ankstyvas, ankstyvas, vidutinio ankstyvumo, vėlyvas ir labai vėlyvas bulves.
Bulvių gumbuose yra daug lengvai virškinamų maisto medžiagų, todėl jos yra vertingas maisto produktas. Bulvėse yra kalcio, kalio, fosforo, geležies, jodo, sieros, nemažai vitamino C, B1, B2, B6, PP, K. Jose yra ir karotinoidų, ypač tų veislių, kurių minkštimas gelsvas.
Kokias bulves rinktis cepelinams?
Vilkaviškio rajone didelį ūkį turinti Alvytė Valuckienė sako pastebėjusi, kad vieniems vartotojams labiau patinka suverdančios, daugiau sausųjų medžiagų, krakmolo turinčios bulvės, kitiems – nesuverdančios.
„Pirmuoju atveju Lietuvoje labai gerai žinoma ir daugelio pamėgta bulvė „Vineta“. Ji daugiau ar mažiau subyra virimo metu. „Vineta“ nėra labai gražios formos, bet populiarumo jai netrūksta. Netgi smulkiems augintojams nesunku ją auginti, nes ši veislė nėra lepi.
Paprastai daugiau sausųjų medžiagų sukaupia vėlyvesnių veislių bulvės, tačiau „Vineta“, kaip ankstyva bulvė, tai padaro anksti. „Vineta“ tinka ir cepelinams gaminti“, – tikina ūkininkė.
Jei žmonėms labiau patinka drėgnesnės bulvės, A. Valuckienė pataria pirkti „Laura“ arba „Presto“ veislių bulves. Jos taip pat labai populiarios Lietuvoje. Šios bulvės labiau tinka salotoms, kepimui orkaitėje ar keptuvėje, jos nesubyra ir išlaiko formą.
„Jeigu vartotojui svarbu ir bulvės išvaizda, tai pakankamai skani, lygia odele ir sekliomis akutėmis, nemažai sausųjų medžiagų turi vėlyva bulvė „Dželi“, kuri Lietuvoje irgi jau žinoma. Ji taip pat tinka cepelinams gaminti.
Kūdikių maistui tinka visos veislės, svarbu, kad bulvės būtų tinkamai išaugintos. Tai reiškia, kad auginimo metu būtų tinkamai subalansuotos maisto medžiagos, tinkamai naudojamos augalų saugos priemonės“, – pataria A. Valuckienė.
Skanios ir kitos lietuviškos bulvių veislės, tinkančios visiems bulvių patiekalams: „Nida“, „Vokė“, „Mirta“, „Aistės“.
Gali tapti nuodingos
Įsigijus didesnį kiekį bulvių, svarbu jas tinkamai laikyti. Bulvių augintoja pataria, kad jas vertėtų laikyti tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, 3-5 laipsnių temperatūroje.
Šiltose ir sausose patalpose laikomos bulvės išgarina nemažai vandens, suvysta, sudygsta, netenka daug maisto medžiagų, vitaminų ir pasidaro nebeskanios.
„Suvytusios ir sudygusios bulvės maistui tinkamos, tačiau jas sunku skusti, jos netenka įprastos formos. Nuodingi yra tik daigai. Šviesioje patalpoje laikomos bulvės pažaliuoja per keleta dienų. Tokios bulvės maistui netinka“, – perspėja A. Valuckienė.
Pažaliavusiose bulvėse atsiranda nuodinga medžiaga solaninas, kuri gali sukelti galvos, pilvo skausmus ir viduriavimą.
Pašalinti šio toksino neįmanoma nei bulvę išverdant ar iškepant, nei išpjaunant jos pažaliavusias vietas. Solaninas ypač pavojingas nėščiosioms, nes skatina persileidimą.
Ką galima rasti prekybos centruose?
Ne visi turi laiko užsukti į turgų, tad dažnai bulves renkasi prekybos centruose. Kokių veislių bulvėmis prekiauja didžiosios parduotuvės?
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė tikina, kad šiuo metu parduotuvėse prekiaujame dviejų rūšių – „Vineta“ ir „Soraya“ veislių – bulvėmis.
„Vinetos“ bulvių, kurios parduodamos fasuotos bei birios, galima įsigyti dviejų skirtingų dydžių, o „Soraya“ bulvių galima įsigyti tik birių. Abi rūšis mums tiekia Lietuvos augintojai, o kaina svyruoja nuo 0,31 iki 0,69 euro centų už kilogramą.
Tiesa, šiemet dėl gana sausos vasaros bulvės keletą procentų brangesnės, tačiau vis tiek labai populiarios, visgi esame bulvinių patiekalų šalis.
Pateikdami informaciją apie vaisius ir daržoves nurodome ne tik kilmės šalį, bet ir rūšį. Ta pati situacija ir su bulvėmis, nors kiek pastebime praktikoje, klientai gana retai domisi bulvių rūšimi. Juos labiau domina bulvių kaina ir išvaizda“, – tikina atstovė spaudai.
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Silvija Jakienė tikina, kad šiemet bulvių pardavimai išaugo apie 42 proc. lyginant su pernai metais.
„Pirkėjams stengiamės pasiūlyti įvairių bulvių veislių, kad jie galėtų pasirinkti. Nuo krakmolo kiekio bulvėse skiriasi jų savybės, tad vartotojai jas dažniausiai skirsto į sukrentančias, nesukrintančias ir universalias.
„Vineta“ yra universali ir pagrindinė pas mus parduodama bulvių veislė. Šios veislės bulvės labiausiai tinka sriuboms, cepelinams, tarkuotų bulvių patiekalams.
Taip pat mūsų prekybos tinklo parduotuvėse pirkėjai gali įsigyti ir tokių retesnių bulvių veislių kaip „Borwina“. Šios rūšies bulvės yra gelsvo vidaus, labiau krakmolingos, tačiau taip pat yra gana universalios ir tinka daugeliui patiekalų. Jeigu bulvės parduodamo fasuotos, jų veislę pirkėjai gali rasti ant bulvių pakuotės, o jeigu sveriamos – tuomet bulvių veislę nurodome prekės kainolapyje“, - paaiškino S. Jakienė.
Cepelinams tinka krakmolingos
Kulinarinių knygų autorė ir maisto tinklaraštininkė Renata Ničejienė bulves skirsto į dvi rūšis: ankstyvąsias, kasamas vasarą, ir vėlyvąsias, kurių derlius nuimamas rudenį.
„Jaunos vasarinės bulvės būna dar visai nedideles, verdant jų net nereikia pjaustyti ir lupti. Rudenines bulves galima būtų skirti į krakmolingas, miltingas ir ne tokias miltingas. Krakmolingas bulves, kurios būna vėlyvesnės ir sukaupia apie 15 procentų krakmolo, naudoju cepelinams ir kitiems iš bulvių tarkių gaminamiems patiekalams.
Miltingos bulvės labiausiai tinka bulvių košei, nes greitai suverda ir sukrinta, iš jų mėgstu ruošti bulvinius virtinius.
Ne tokios miltingos bulvės (jos dažnai būna rausvos) taip greitai nesuverda, jas naudoju mišrainėms, bulvių apkepams, bulvių salotoms.
Rudenį ir žiemą bulvės dažnai svečiuojasi mano virtuvėje, o štai pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje, kai praeitų metų derliaus bulvės jau būna minkštos, suvytusios, nebe tokios skanios, o šviežių vietinių dar reikia kiek palaukti, jų beveik nevalgome“, – sako R. Ničajienė.
