Senovinio ūkio kasdienybė – tiesioginėse transliacijose

Senovės tradicijas puoselėjančiame dvare – modernios technologijos. Stebėti, kaip auginami ekologiški produktai, nuo šiol galima nuo dvaro nutolus tris šimtus kilometrų: Rokiškio r. įsikūrusio Ilzenbergo dvaro gaminiais pradėta prekiauti modernioje krautuvėlėje Vilniuje, kurioje, pasitelkus technologijas, rodoma tiesioginė transliacija iš ūkio.

Kovo 1-ąją Vilniuje, Ogmios mieste, duris atvėrė pirmoji Lietuvoje interaktyvaus pobūdžio parduotuvė – firminė „Ilzenbergo dvaro“ krautuvėlė. Joje galima stebėti tiesioginę transliaciją iš dvaro teritorijos, esančios prie pat Latvijos sienos. Krautuvėlėje įrengti keli ekranai, kuriems vaizdą perduoda aštuonios skirtingose ūkio vietose esančios kameros, sakoma pranešime spaudai.

Ekranuose – kasdieniai darbai

Ilzenbergo dvaro laukuose užauginti javai virsta ekologiška duona bei kitokiais kepiniais, o jo pievose besiganančių karvių pienas – natūraliais sūriais ar jogurtais. Nors produkcijos auginimo bei gamybos procesai neperžengia dvaro teritorijos, ūkis visuomet yra atviras lankytojams.

Įvairius ūkyje taikomus gamybos standartus vienija bendra nuostata – nenaudoti chemijos, genetiškai modifikuotų produktų ir dirbti atsižvelgiant į gamtos sukurtą ūkininkavimo ritmą. Krautuvėlės lankytojai tuo gali įsitikinti stebėdami, kur bei kaip auginami į jų rankas patenkantys produktai.

„Transliuodami tai, kas vyksta ūkyje – rodydami kasdien jame vykstančius darbus, kartu siunčiame pirkėjams žinią, kad neturime paslapčių – kad esame visiems atviri. Todėl ir sumanėme pirmojoje krautuvėlėje įrengti ekranus, kuriuose galima stebėti ir dvaro teritoriją, ir tai, kaip joje ūkininkaujama, – sakė dvaro savininkas Vaidas Barakauskas. – Ekranuose matydami dvaro erdves, parduotuvės lankytojai žinos, kokiomis sąlygomis buvo užauginta bei pagaminta lentynose esanti produkcija.“

Žiemą veiklos nestinga

Nors ūkio darbai paklūsta gamtos ritmui, dvaro darbuotojams veiklos nestinga ir žiemą. Šaltuoju metų laiku fermose prižiūrimi mėsiniai galvijai, melžiamos karvės, gaminami pieno produktai, lesinami paukščiai, virtuvės krosnyje kepama duona, pyragai, sausainiai.

Dvare ūkininkaujama taip, kad dauguma produktų būtų užauginti ir pagaminti tik jo paties valdose – jo teritorijoje. Tokia nuostata lemia Ilzenbergo dvaro „uždarumą“, bet anaiptol neatskiria jo nuo visuomenės.

„Nuolat kviečiame lankytojus apžiūrėti ūkį, organizuojame ekskursijas. Apsilankiusieji pamato, kur mes viską auginame, kaip gaminame, tuo pačiu apžiūri parką, rūmus bei kitus dvaro pastatus, – pasakojo V. Barakauskas. – O nuo šiol kviečiame žmones dar ir virtualiai pasivaikščioti po dvaro teritoriją.“

Krautuvėlės interjeras: gamtos spalvos ir medinės dėžės

Krautuvėlę įrengusios architektės Jurgitos Liubertaitės teigimu, vos 30 kvadratinių metrų erdvei įrengti buvo naudojamos natūralios medžiagos.

„Krautuvėlėje netrūksta medžio, vyrauja natūralios, gamtoje esančios spalvos: ruda, pilka, šiek tiek juodos. Šviesi, minimalistinė krautuvėlės erdvė papildyta iš metalo nukaldintomis detalėmis, o visi produktai laikomi firminėse Ilzebergo dvaro dėžėse“, – teigė architektė.

Iš ekologiškų žaliavų pagamintais Ilzenbergo ūkio gaminiais anksčiau būdavo prekiaujama tik internetu arba pačiame dvare. Dabar pradėta ir prekybos vietų plėtra. Šiuo metu atidaroma pirmoji firminė „Ilzenbergo dvaro“ krautuvėlė sostinėje, Verkių g. 29, vasaros pradžioje atsidarys krautuvėlė pačiame dvare, o vėliau parduotuvė duris atvers ir Kaune. Jai kol kas ieškoma tinkamų patalpų.

Virtualus turas – daugiau galimybių

Ilzenbergo dvaro lankytojai gali pasivaikščioti parke besidriekiančiais 3 kilometrų ilgio takais, prisėsti poilsio ant išdailintų suoliukų, apžiūrėti dvaro statinius. Tačiau yra tokių erdvių, kuriose laikytis draudžiama: pavyzdžiui, dėl higienos sumetimų į gamybines patalpas žmonės nėra įleidžiami.

Atidarius krautuvėlę, žmonės kviečiami visas dvaro kerteles aplankyti virtualiai.

Žiupsnis istorijos

Ilzenbergo dvarą 1515 m. įkūrė Livonijos ordino riteris Berndtas von Kersenbrockas ir ilgus metus jį puoselėjo vokiečių tautybės bajorai. Pirmasis lietuvis buvo Eugenijus Dimša, statinį įsigijęs 1896 m., o 2014 m. dvaro savininku tapo verslininkas V. Barakauskas, prikėlęs dvarvietę su kone trimis dešimtimis statinių naujam gyvenimui. Harmonijoje su gamta veikiantis Ilzenbergo ūkis siekia ir ES pripažinto sertifikato – biodinaminio ūkio statuso.