Patarimai tėvams: kaip padėti pasirengti mokyklai būsimam pirmokui

 (1)
Pasiruošimas mokyklai - ilgas ir kūrybinis procesas, kuriuo metu tėvai turi padėti savo vaikui, o ne jam pamokslauti ir gąsdinti. Tam, kad ikimokyklinukas būtų tinkamai parengtas mokyklai, reikia pradėti ruoštis iš anksto ir palaipsniui.
Patarimai tėvams: kaip padėti pasirengti mokyklai būsimam pirmokui
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Nepalikime to paskutinei vasarai, o darykime nuosekliai, iš lėto, atsižvelgdami į savo vaiko individualius polinkius, poreikius, fiziologinę brandą ir charakterio savybes. Sėkmingas pirmoko prisitaikymas mokykloje daugiausiai priklauso nuo to, kaip vaikas paruošiamas ir nuteikiamas namuose.

Yra trys pagrindiniai būsimo pirmoko pasirengimo mokyklai aspektai: pažintinis - psichologins, psichosocialinis ir fiziologinis.

Vilniaus „Ryto“ progimnazijos psichologė Irena Lavrinovič ir pradinių klasių mokytoja Rita Ostrauskaitė pateikia patarimus tėveliams, kurie turėtų palengvinti būsimų mokinukų prisitaikymą (adaptaciją) prie naujos aplinkos ir tvarkos, padėti lengviau ir sparčiau atlikti įvairias užduotis atėjus į pirmą klasę.

Pažintinis – psichologinis pasirengimas susideda iš intelektualinio vaiko išsivystymo (dėmesys, mąstymas, suvokimas, atmintis, kūrybiškumas), kalbos išsivystymo (gebėjimas taisyklingai ir logiškai kalbėti, pakankamas žodynas, gebėjimas žodžius analizuoti garsais), smulkiosios motorikos išsivystymo, emocinio pasirengimo (emocinis atsparumas, savikontrolė, pasirengimas priimti informaciją, noras mokytis ir eiti į mokyklą, laikytis mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, gebėjimas atlikti užduotis, pradėti ir užbaigti darbą ir pan.).

Ikimokyklinukas gali daryti viską (ar beveik viską), kas jam patinka, ką jis nori, o nuo pat pirmų mokyklos lankymo dienų vaikas tampa mokiniu, ir nuo mokymosi principu „įdomu-neįdomu“ pereinama prie mokymosi „įsidėmiu, nes reikia“. Pereinamąjį laikotarpį palengvins ir turės teigiamos įtakos vaiko pažintiniam-psichologiniam pasirengimui šie patarimai tėveliams:

• Skatinkite vaikus kurti pasakojimus, juos iliustruoti piešiniais arba sukurti logišką pasakojimą pagal piešinį/piešinių seriją.
• Mokykite deklamuoti eilėraščius raiškiai, aiškiai ir neskubant. Įsidėmėti ir pasakyti skaičiuotes, greitakalbes.
• Skatinkite vaiko loginį mąstymą, pastebėti priežasties ir pasėkmės ryšį, klausinėkite vaikų „kodėl?", tegul jie atsako „todėl, kad...".
• Prašykite atsakinėti pilnais ir prasmingais sakiniais (tai padės atsakinėjant žodžiu per pamoką ir rašant rašto darbus).
• Kelionių, išvykų metu atkreipkite vaiko dėmesį į įvairius užrašus, kartu tarkite raides, skiemenis, žodžius, analizuokite juos atskirais garsais.
• Skaičiuokite (kiek vaikas mato pieštukų, puodelių, žaislų, mašinų ir t.t.), klauskite kelintas daiktas yra eilėje ir pan.
• Lyginkite daiktus pagal dydį, plotį, ilgį, svorį ir pan. (supažindinkite su sąvokomis „daugiau”, „mažiau”, „tiek pat“, „lygiai“, „aukštesnis“, „žemesnis“ ir t.t.).
• Mokykite vaiką orientuotis erdvėje (kairė, dešinė, viršus, apačia, vidurys ir pan.). Jam bus lengviau orientuotis sąsiuvinyje ir vadovėlyje.
• Mokykite pažinti laiko sąvokas (šiandien, vakar, rytoj, poryt, pirmadienis, antradienis, žiema, vasara ir t.t.)
• Pratinkite vaiką kruopščiai atlikti ir užbaigti pradėtą darbą, neatidėliojant jį vėlesniam laikui. Atlikti užduotis, reikalaujančias ilgo susikaupimo, vaikas turi žinoti, kad mokykloje 35-45 minutes teks būti susikaupusiam.
• Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą (pasibaigus vienai pamokai reikės greitai pasiruošti kitai).
• Lavinkite vaiko smulkiąją motoriką, to reikės rašymui. Smulkiosios motorikos lavinimui padeda: lipdymas, konstravimas, piešimas, spalvinimas, karpymas, karoliukų vėrimas ir kasdienių darbų atlikimas (tokie kaip apsirengimas, batų apsiavimas ir pan.).
• Mokykite dirbti su popieriumi. Parodykite, kad norimą figūrą galima iškirpti ir lapo krašte, ne tik viduryje. Mokykite naudotis žirklėmis, kirpti tvarkingai ir iškirpti įvairias geometrines figūras, paveikslėlius.
• Leiskite vaikui pasidžiaugti naująją kuprine, rašymo priemonėmis bei kitais mokyklai skirtais daiktais. Tegul mokosi juos susidėti ir vėl išimti iš kuprinės. Rugsėjo mėnesį vaikas galės greitai pasiruošti kitai pamokai ir skirti dėmesį svarbesniems dalykams.
• Susipažinkite ir supažindinkite vaiką su mokyklos aplinka ir mokytoja. Tada atėjęs į mokyklą rugsėjį, vaikas jausis saugiau, patirs mažiau streso.

Supažindinkite vaiką su mokyklos tvarka:

• Mokykite vaiką prisistatyti, susipažinti, pasisveikinti.
• Pratinkite vaiką orientuotis tarp nepažįstamų žmonių, bet negąsdinkite nepažįstamais.
• Pratinkite vaiką ištverti minioje, triukšme. Klausinėkite ir išklausykite, kas jį neramina tokiose situacijose.
• Išlaikykite dienos režimą, pratinkite vaiką anksti keltis. Dienos režimo pasikeitimas rudenį neturi sukelti vaikui stresą.
• Ugdykite vaiko atsakomybę ir ištvermę. Vaikas turi pajusti, kad mokymasis – rimta veikla, už kurios rezultatus bus atsakingas pats. Aiškinkite vaikui, kad mokymosi procesas ilgas, pamokos trunka 35 minutes, mokykloje reikės išbūti pusdienį (esant reikalui - gali tekti eiti į pailgintos dienos grupę).
• Pratinkite vaiką saugiai elgtis gatvėje, pažinti aplinką šalia namų, parodykite saugiausią ir artimiausią kelią į mokyklą. Leiskite vaikui vienam pabandyti nueiti ir sugrįžti iš mokyklos (jį stebėkite ir vėliau aptarkite, kaip jam sekėsi). 

Psichosocialinis pasirengimas


Psichosocialinis pasirengimas mokyklai keičia vaiko socialinį vaidmenį viuomenėje. Jis tampa mokiniu, formuojasi nauji bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai su bendraamžiais, mokytojais, tėvais. Keičiasi požiūris į aplinkinį pasaulį ir į save patį. Šio aspekto lavinimui padės šie patarimai:
• Pratinkite vaiką, kad išklausytų kalbantį žmogų (tai padės išgirsti mokytojos aiškinimą, kaip atlikti užduotį).
• Pratinkite vaiką netrukdyti dirbti savo sesutei, broliukui, tėveliams (klasės suole sėdės ne vienas, o su draugu).
• Mokykite vaiką prisistatyti, prašyti pagalbos, susidraugauti, tinkamai reikšti jausmus, ugdykite teigiamą savęs vertinimą, sugebėjimą pasakyti „ne”, spręsti konfliktus be smurto. Mokykite vaiką savo norus išreikšti žodžiais, nes mokykloje jums suprantami gestai, mimika ar kiti nežodiniai ženklai aplinkiniams gali būti nesuprantami.
• Mokykite vaiką kantrumo, nes kartais jo noras ne iš karto gali būti patenkintas.
• Žaidimo metu pratinkite vaiką laikytis taisyklių, susitarimų, šio įgūdžio reikės atliekant bendrą veiklą mokykloje.
• Pratinkite vaiką pasipasakoti apie dienos įvykius, atliktą veiklą.
• Negąsdinkite mokykla, mokytoja, nes gali atsirasti išankstinis priešiškumas mokyklai, baimė ir nerimas.
• Tikėkite vaiko sėkme. Tuomet jis jausis tvirtesnis, pajėgesnis, turės daugiau valios, jėgų ir užsispyrimo siekti tikslo.
• Palaikykite vaiką. Jūsų vaikas turi tvirtai žinoti, kad susidūręs su problemomis, nesėkmėmis, jis visados sulauks jūsų pagalbos.

Fiziologinį pasirengimą mokyklai įvertina gydytojas (vaiko fizinį išsivystymą, jo atitikimą biologiniam amžiui, sveikatos būklę) ir išduoda medicininę pažymą.

Vaiko adaptacija naujoje aplinkoje ir kolektyve priklauso ne tik nuo mokytojų, bet ir nuo tėvų. Todėl, mieli tėveliai, nusiteikite dalyvauti mokyklos gyvenime – šventėse, renginiuose, projektinėje veikloje, susirinkimuose. Jūsų teigiamas nusiteikimas ir noras bendradarbiauti su mokykla padės vaikui susikurti teigiamą požiūrį į mokymąsi ir palengvins jo adaptaciją naujoje aplinkoje ir kolektyve.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Namai

Kokie kūno pokyčiai nėštumo metu normalu, o dėl kurių vertėtų sunerimti?

8-tą nėštumo savaitę embrionas yra daugiau nei 3 centimetrų ilgio. Formuojasi kraujagyslės ir pagrindiniai vidaus organai, jau pradėjo cirkuliuoti kraujas.

Gydytojas pataria, ką daryti, kad vaikai rečiau sirgtų (3)

Artėja rugsėjis, kai pulkai darželinukų ir moksleivių palikę savo ramius ir saugius namus patrauks į vaikų darželius ir mokyklas, kur bendraamžių būryje susidurs su stresu, padidėjusia įtampa ir „nepažįstamais“ ligų sukėlėjais.

Požymiai, kad jūsų vaikas - trumparegis

Prie oftalmologų kabinetų išsirikiavusios ilgiausios vaikų eilės. Ar tai rodo, kad mažieji Lietuvos gyventojai vis prasčiau mato, ar tiesiog labiau rūpinamasi akių sveikata? Kokios akių ligos, regos sutrikimai juos atakuoja ir kaip jų išvengti, kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Akių ligų skyriaus gydytoja oftalmologe dr. Dalia Krivaitiene.

Penkiamečių mokslai – nuo kada pradėti ruoštis mokyklai?

Nors ikimokyklinis, arba penkiamečių vaikų, ugdymas Lietuvoje nėra privalomas, vis daugiau tėvų ir pedagogų nusprendžia pratinti vaikus prie mokslų anksčiau – likus ne vieniems, o dvejiems metams iki mokyklos, sakoma pranešime spaudai.

Menininkų prisiminimai iš mokyklos: piešiniai matematikos sąsiuviniuose, ant suolų ir mokyklos sienų

Iki rugsėjo pirmosios liko vos kelios savaitės. Ši diena svarbi ne tik moksleiviams, Dažnai ir daugeliui suaugusiųjų ji vis dar yra prisiminimų apie mokyklą diena. Įspūdžiais iš mokyklos laikų dalinasi menininkai Tadas Vincaitis-Plūgas, Žygimantas Amelynas bei „Tas Kuris Piešia“.