Vis dėlto, televizijos laidų vedėjos Nomedos Marčėnaitės nuomone, sąvokos „geri“ arba „blogi“ įtėviai net neturėtų būti. Norintys į savo šeimą priimti tėvų globos netekusį vaiką turėtų būti tam rengiami, sužinoti, su kokiomis problemomis gali susidurti ateityje, krizinėse situacijose sulaukti profesionalios pagalbos.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomone, prieš skiriant globą būtini ne tik norinčių įsivaikinti mažylius šeimų mokymai, bet ir artimų giminaičių rengimas šiai sunkiai užduočiai.
„Pas mus tokios sistemos nėra, viskas remiasi geranoriškumu. Tačiau vaikas auga, problemų daugėja ir žmonės pradeda galvoti – štai ir išlindo visa genetika, nors tai gal tik paauglystė“, - komentavo N. Marčėnaitė.
Kenčia dėl tarnybų vangumo
Anot televizijos laidų vedėjos, mažiausiai metus sprendžiant, kam pavesti vaiko globą, našlaičiai ir tėvų apleisti mažyliai globos įstaigose „padėti kaip daržovės žiemai, į kiekvieną atėjusįjį žiūri kaip į tėtį ar mamą, nes niekas jų nelanko“.
Jei akivaizdžiai aišku, kad biologiniai tėvai vaiku nesirūpina ir nesirūpins, jų ir norinčių įsivaikinti šeimų peržiūras siūloma organizuoti ne po metų, o po trijų mėnesių.
„Dėl tarnybų vangumo mes luošinam, prarandam vaikus, kad nematytume, patalpiname juos į globos įstaigas. Ten geriau nei gatvėje ar smurtaujančių, geriančių tėvų namuose, tačiau laukdami, kol bus įteisinta globa arba sutvarkyti įvaikinimo formalumai jie labai kenčia“, - sakė N. Marčėnaitė.
Mergaitę įsivaikinusi dailininkė baisėjosi vis dar pasitaikančiais bandymais vaikais „gydyti“ juos apleidusias šeimas. Iš pradžių iš smurtaujančių, geriančių tėvų mažyliai atimami ir atiduodami globėjams, o po kurio laiko, kai tėvai neva pasitaiso, jie paimami iš globėjų ir kuriam laikui grąžinami biologiniams tėvams.
Siūloma mokėti įtėviams
„Pasitaiko šeimų, kurios piktnaudžiauja globojamais vaikais. Jos kaip šaukštas deguto pagadina medaus statinę ir formuoja išskirtinai neigiamą visuomenės požiūrė į globėjus, kurie be tėvų globos likusį vaiką pasiima neva norėdami pasinaudoti tais už jų globą skiriamais nelemtais 500 litų. Tačiau požiūrį į įvaikinimą būtina keisti, rengti įtėvius vaikų globai ir padėti susidūrusiems su sunkumais“, - pabrėžė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje teigiama, jog vaikas privalo augti šeimoje ir tik išimtinais atvejais galiu būti nuo jos atskiriamas. O. Tarvydienės nuomone, per pastaruosius 5 metus Lietuvoje įvaikinimo reikalai pagerėjo. 2000-aisiais lietuvių šeimos įvaikino 37 vaikus, praėjusiais metais – 88 vaikus.
Apskričių ir savivaldybių vaikų globos įstaigose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai skiriama po 1070 litų, vaikus globojantiems žmonėms dvigubai mažiau, tačiau įsivaikinusiems – iš viso nieko. “Jeigu vaikui reikalinga globa, jam turėtų būti skirtas „krepšelis“. Nesvarbu, kokio tipo globos įstaigoje ar šeimoje vaikas gyvena, jis neturi prarasti jam skirtų pinigėlių“, - DELFI sakė R. Šalaševičiūtė.
Anot kontrolierės, įvedus „paslaugų krepšelį“, įtėviams būtų mokama už tai, kad priėmė vaiką į šeimą, atsirastų daugiau galimybių teikti paslaugas pagal vaikų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos tinklą, stiprinti vaikų globos namų finansinį stabilumą ir savarankiškumą.
Per metus be tėvų leika per 3 tūkst. vaikų
Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybos atlikta globos įstaigų analizė parodė, jog iš sovietmečio paveldėta institucinė globa iki šiol dar nėra reformuota. Didžiausia išlaidų dalis, skiriama valstybės globojamam vaikui, išleidžiama globos įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui. Tiesioginėms vaiko reikmėms lieka apie 30-40 procentų pinigų.
Nors globos institucijose gyvenančių vaikų mitybai skirta suma padidinta nuo 7,13 lito iki 8,50 lito dienai, daugelio globos įstaigų darbuotojų nuomone, vaikų maitinimo norma nepakankama arba nepakankamai diferencijuota pagal jų amžių.
Be tėvų globos likę vaikai finansuojami labai nevienodai. Apskričių vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811, 64 lito Pabradės vaikų globos namuose iki 2007, 31 lito Šiaulių vaikų globos namuose „Šaltinis“. Vidutiniškai apskrities vaikų globos namuose vienam globotiniui per mėnesį išlaikyti skiriama 1237, 78 lito.
Savivaldybių vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 453, 82 lito Raseinių vaikų globos namuose iki 1884, 03 lito Anykščių rajono vaikų globos namuose. Vidutiniškai savivaldybių vaikų globos namuose vienam globotiniui per mėnesį išlaikyti skiriama 903,15 lito.
Esant dabartiniam socialinių paslaugų finansavimo mechanizmui, savivaldybės nėra suinteresuotos išlaikyti vaikų globos namus, nes pagrindinis jų finansavimo šaltinis – savivaldybės biudžetas.
Per pastaruosius 15 metų vaikų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu, likusiųjų be tėvų globos padaugėjo beveik keturis kartus. Statistikos departamento duomenimis, 1990-aisias vaikų ir kūdikių globos namuose gyveno 4007 vaikai, 2005 metų pradžioje - jau 14,5 tūkstančio.
Vien per praėjusius metus Lietuvoje be tėvų liko 3267 vaikai. Tai 867 vaikais daugiau, nei 2004-aisiais. 1368 vaikus paėmė globoti šeimos ar pavieniai asmenys iš kurių apie trys ketvirtadaliai buvo artimi giminaičiai. 2 procentai vaikų buvo apgyvendinti vadinamosiose šeimynose, 43 procentai – įvairiose vaikų globos įstaigose.
2004 metais vaikų globos namuose buvo apgyvendinta 2,4 tūkst. vaikų, iš jų apie du trečdaliai pateko dėl to, kad tėvai ar globėjai jais nesirūpino ar netinkamai auklėjo, atsisakė vaiko, smurtavo ir panašiai.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 96 vaikų globos įstaigos, iš jų 54 yra valstybiniai vaikų globos namai. 32 priklauso apskritims, 22 – savivaldybėms.
