Atsako psichologė Rūta Bubelienė:
Nėra tokio dalyko kaip mokyklos baimė, gerbiama Aldona. Visiems vaikams būdingos vadinamosios augimo baimės, lydinčios pažintinių funkcijų raidą.
Natūralu, kad vaiką gąsdina tai, ko jis dar nesuvokia, nežino. Susidūrimas su nauju, nepažįstamu objektu ar reiškiniu kelia jam pagrįstus baimingus klausimus: „Ar tai man pavojinga? Kaip turiu elgtis?“ Tėvų patirtis bei pavyzdys padeda vaikui surasti tinkamus atsakymus. Jūsų atžala įdėmiai jus stebi: jei mama atrodo išsigandusi, vadinasi, ir aš turiu bijoti.
Vaikas vienas pats nepajėgus susitvarkyti su baimėmis: tai neigiamai atsiliepia jo raidai. Palikus jį akis į akį, jį apima siaubas, verčiantis arba sprukti, arba sustingti (tai primityviausios, būdingos ir gyvūnams reakcijos ištikus pavojui). Nuo mažens jautresni, imlesni vaikai yra ir baimingesni.
Jie greičiau išsigąsta kad ir menko dirgiklio, bijoti juos verčia ir itin laki vaizduotė. Mažas žmogus nesugeba atskirti vaizduotės vaisių nuo tikrovės, jo mąstymas – maginis: tai, apie ką pagalvojau ar įsivaizdavau, gali atsirasti. Baimės akys didelės! Todėl trimetis pyplys bijo raganų, pabaisų, pasakų siaubūnų. Tai sutampa su vaizduotės vystymosi „piku“. Taigi tėvai turėtų įvertinti savo atžalos menką patirtį, mąstymo nebrandumą. Deja, neretai jie patys įvaro jiems baimių.
Jei vaikas kieme siekia paglostyti mažą šuniuką, o mama, rėkdama visu balsu, puola savo aukselio „gelbėti“ nuo šuns, vaikas išsigąs – tiktai ne šuns, o mamos reakcijos. Bijoti šunų jis išmoks mėgdžiodamas mamą.
Vienoms augimo baimės nunykus, jas pakeičia kitos, kinta ir baimių objektai. Iš jų išaugame tarsi iš ankštų marškinėlių. Tačiau ir viena natūrali, bet neišaugta baimė vėliau gali pridaryti daug bėdos, nes yra linkusi plėstis it riebalų dėmė, apimti kitus panašius objektus. Nekaltas daiktas, panašus į tą, kuris išgąsdino, taip pat ima atrodyti grėsmingu.
Ar tiktai mokykla, gerbiama Audrone, jūsų pirmokui nėra panaši į kažką svetimo, grėsmingo? Ar jis netapatina jos su tokiomis įstaigomis, kaip darželis ar poliklinika?
Namie augintas vaikas gali turėti svetimų žmonių ir vaikų baimių, tačiau šios neretai sustiprintos negatyvaus tėvų požiūrio į mokyklą. Tarkim, kad mokykloje iš vaikų pernelyg daug reikalaujama, kad jiems ten pernelyg sunku...
Vaikas turi šunyčio ausis ir nuojautą! Jei pati bijote šio tėvams gyvenimą apsunkinsiančio etapo – pirmos mokyklos klasės – nesistebėkite, kad jos bijo ir jūsų sūnus.
