O jeigu sklypo šeimininkų nuomonės dėl būsimo sodo nesutampa? Taip šiuo atveju ir buvo. Šeimininkas pageidavo matyti lygias apkarpytų gyvatvorių linijas, kurios sodą paverstų uždara, atskirta teritorija. O mylinti gėles šeimininkė svajojo apie spalvingomis ir ryškiomis gėlėmis apsodintą sodą.

Tuomet gimė idėja kaip natūralią ribą panaudoti namo link vedantį takelį. Jis padalija sodą į dvi dalis: peizažinę- vaizdingą ir griežtą- monochrominę (tiesa, su kai kuriais vaizdingumo akcentais). O flioksų žydėjimo periodu tas takelis vaidins jau vienijančią rolę [1].

Kairėje nuo “sienos” išsidėstė peizažinis miksborderis, formuojantis vaizdingą sodo dalį. Čia pasodinti žydintys krūmokšniai. Daugiamečiai ir vienmečiai augalai parinkti taip, kad viena kitą pakeičiančios ryškios spalvos neišblanktų nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.

Pavasarinis rožiniai- geltonos ir vyšninės primulės toną palaiko rožinis migdolas ir geltonoji forzicija purpurialapio raugerškio fone. O apačioje, po jais, geltoni karpažolės žiedai bei magnolijos susišaukia su rožiniu flioksu. Na, ir žinoma, gegužė sodui dovanoja ryškių spalvų tulpes.

Vasaros pikas nuspalvintas šeimininkės numylėtiniu alyvine ragane. Šiuo metų laiku ji- neginčytina peizažinės sodo dalies dominantė [3]. Ryškūs flioksai, turkiški gvazdikai, akį džiugina sodria rožiniai- vyšnine gama monarda [4].

Pagaliau, peizažinės kompozicijos ribos tolumoje - paparčio “Stručio plunksnos” ir Ginalo klevo fone oranžinė lelijinė nasturtė. [2].

Antroji sodo dalis mus perkelia į paradinio prancūziško parko atmosferą [9]. Tvarkingai apkarpytos, su aiškiomis tiesiomis linijomis ir kampais “sienelės” iš išorinės pusės pabrėžtos kadagio, tujos ir jūrinių samanų bangų.

Monochrominės šviesiai ir tamsiai žalios spalvos mirguliavimas- pagrindinis šios kompozicijos motyvas. Bordiūrai medinėmis arkomis sujungti su vijoklinėmis, pereinančiomis į rozarijų rožėmis.

Peizažo baigiamuoju akcentu tapo auksaspalvių, viržinio tipo ir koloniškų vakarinių tujų grupė.

Beveik visi augalai, sudarantys šią nuostabią landšaftinę kompoziciją,- neįmantrūs, didelės priežiūros nereikalaujantys daugiamečiai. Išimtis yra serentis ir nasturtė. Tačiau ir jie, birželio pradžioje iš šiltnamio pasodinti į gruntą, žydi iki šalnų ir dovanoja vien tik džiaugsmą, bet ne papildomus rūpesčius.

Dabar šeimininkai keletą kartų per metus iškarpo krūmokšnius, šienauja veją ir tręšia augalus. Ir užtarnautai didžiuojasi savo sodo grožiu bei nepaprastumu.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją