Naujausiame tyrime paaiškėjo, kad viena iš dešimties moterų sekso metu jaučia skausmą, rašoma independent.co.uk.
Tyrimo išvados buvo paskelbtos leidinyje „British Journal of Obstetrics and Gynaecology“. Ištyrus beveik 7 tūkst. bričių paaiškėjo, kad 7,5 procentai seksualiai aktyvų moterų, kurių amžius nuo 16 iki 74 metų, per pastaruosius metus tris mėnesius ar daugiau jautė skausmą lytinio akto metu.
Ketvirtadalis šių moterų prisipažino, kad beveik pusmetį itin stiprų skausmą sekso metu jaučia labai dažnai arba visada.
Dažniausiai skausmingu seksu skundžiasi moterys, kurioms 55–64 metai, po jų – jaunos, 16–24 metų merginos. Tyrimo autoriai reziumuoja, kad skausmingu seksu skundžiasi didelė dalis Didžiosios Britanijos moterų, ir sveikatos profesionalams rekomenduoja taikyti holistinį gydymą, kai atsižvelgiama ne tik į simptomus, bet ir jų kontekstą.
Apklausus moteris, kurios skundėsi skausmingais lytiniais santykiais, paaiškėjo sąsajos su kitais seksualinės sveikatos ir gerovės aspektais:
Nepasitenkinimas lytiniu gyvenimu: 62 procentai moterų, kurios skundėsi skausmingais lytiniais santykiais, prisipažino, kad prarado susidomėjimą seksu, o 40 proc. prisipažino nejaučiančios pasitenkinimo. Apytikriai ketvirtadalis pareiškė, kad sekso metu nesusijaudina.
Makšties sausumas: 45 procentai moterų, kurios skundėsi skausmingu seksu, pareiškė, kad jaučia nemalonų makšties sausumą. Palyginimui, makšties sausumu skundėsi tik 10 proc. moterų, kurios neturi skausmingų lytinių santykių problemos.
Psichikos sveikata: atrasta sąsaja tarp skausmo sekso metu ir psichinės sveikatos. Penktadalis moterų, kurios jautė skausmą sekso metu, prisipažino, kad lytinio akto metu jautė nerimą. Palyginimui, tik 4 proc. moterų, kurios nejautė skausmo, prisipažino apie nerimą. Be to, 11 proc. moterų, kurios skundėsi skausmingu seksu, pareiškė, kad patiria depresiją.
Silpna sveikata: fizinė sveikata taip pat susijusi su skausmingu lytiniu aktu. 13 proc. moterų prisipažino, kad jų fizinė sveikata bloga arba labai bloga, o 11 proc. pareiškė, kad serga daugiau nei dviem lėtinėmis ligomis.
Lytiniu keliu plintančios ligos: 13 proc. moterų, jaučiančių skausmą sekso metu, prisipažino, kad per pastaruosius penkerius metus yra sirgusios lytiškai plintančia liga ar ligomis
Emocinis ryšys: 13 procentų moterų, patiriančių skausmą lytinių santykių metų, pareiškė, kad sekso metu nesijaučia emociškai artimos su partneriu. Aštuoni procentai moterų, jaučiančių skausmą, taip pat prisipažino, kad joms sunkiu su partneriu kalbėtis apie seksą.
Seksualinio smurto patirtis: 14 procentų moterų, turėjusių seksualinės patirties, prisipažino, kad mylėjosi ne savo noru.
Menopauzė: apie dešimt procentų moterų buvo pasiekusios menopauzę.
Kiek mažiau nei trečdalis moterų, kurios skundėsi skausmingais lytiniais santykiais, pareiškė, kad jos jaučia nepasitenkinimą savo lytiniu gyvenimu. Palyginimui, iš moterų, kurios nesiskundė skausmingais lytiniais santykiais, 10 proc. teigė nesančios patenkintos lytiniu gyvenimu. Kone pusė moterų (44,9 proc.), kurios jaučia skausmą lytinių santykių metu, per pastaruosius metus buvo labiau linkusios vengti sekso.
Tyrėjai nerado sąsajų tarp lytinio akto metu jaučiamo skausmo ir sueičių kiekio. Taip pat nerasta tiesioginių sąsajų tarp bendro laimės jausmo santykiuose ir sekso, tačiau rasta sąsajų su seksualiniais santykių aspektais, tokiais kaip nevienodas suinteresuotumo seksu lygis, emocinio ryšio stoka ir skirtingi seksualiniai poreikiai.
Tyrėjai pareiškė, kad jei pacientė skundžiasi skausmingais lytiniais santykiais, sveikatos specialistai turėtų atsižvelgti į moters aplinkybes, ligos istoriją ir santykių kontekstą.
Viena iš tyrimo autorių, dr. Kirstin Mitchell iš Glazgo universiteto, pasakė leidiniui „The Independent“, kad sveikatos specialistai linkę susitelkti tik į patį skausmo faktą ir neieškoti jo priežasčių. Be abejo, kartais skausmingo sekso priežastis yra endometriozė ar lytiniu keliu plintančios ligos, bet jei ištyrus paaiškėja, kad taip nėra, sveikatos profesionalai turėtų gilintis toliau.
„Kartais moterims reikėtų aptarti santykių įtaką savijautai, ar santykiuose jos jaučia nerimą, ką galima padaryti santykiuose, kad jie būtų geresni, pavyzdžiui, pora galėtų gauti pagalbą stengiantis atrasti būdų, kaip galėtų mylėtis, kad moteris nejaustų skausmo ir seksas jai teiktų daugiau malonumo. Tad sveikatos specialistams labai svarbu žinoti kontekstą“, – sako ji.
Ji taip pat pažymėjo, kad labai mažai moterų, patiriančių šią problemą, kreipiasi pagalbos, galbūt todėl, kad jos nežino, į ką kreiptis, neįsivaizduoja, kaip gydytojas galėtų padėti, arba pačios randa kokią nors išeitį, pavyzdžiui, mažiau mylisi arba apskritai vengia sekso. Dr. K. Mitchell taip pat mano, kad viena iš priežasčių gali būti ta, kad moterims nejauku kalbėti šia tema.
Kalbėdama apie jaunesnes moteris, kurios pateko į antrą pagal kiekį kategoriją moterų, jaučiančių skausmą sueities metu, dr. K. Mitchell išsakė pasiūlymą, kad šis klausimas galėtų būti įtrauktas į seksualinį švietimą. Pasak jos, jaunas merginas reikia šviesti, kad jos gali ir turi pasakyti savo partneriui, kas joms patinka ir kas nepatinka sekso srityje, taip pat nebijotų pasakyti, kad sueities metu jautė skausmą.
„Šią temą galima būtų įtraukti į seksualinį švietimą mokyklose, kaip prevenciją, pavyzdžiui, kalbėti su vaikais apie tai, kad svarbu sugebėti pasakyti, kas patinka, ir kas nepatinka santykiuose, kad jaunos merginos negalvotų, jog skausmingą seksą reikia tiesiog toleruoti.“
Jaunesnės moterys taip pat dažniau sunkiai susijaudina arba jaučia nerimą, ir tai gali būti ženklas, kad jos nėra pasiruošusios lytiniams santykiams, arba kad santykiuose nesijaučia jaukiai nejaučia pasitikėjimo – visa tai taip pat galima aptarti seksualinio švietimo pamokose.
„Be abejo, jauname amžiuje daug kas ateina su patirtimi, jauni žmonės linkę eksperimentuoti. Tai, kas patinka ir kas nepatinka, išsigrynina su amžiumi, ir vyresni žmonės jau dažniausiai žino, ko nori.“
