Kaip vyrui pakelti skyrybas su žmona? Ekonomistai, psichologai ir sociologai vienbalsiai tvirtina, kad atėjo metas peržiūrėti požiūrius į skyrybų pasekmes. Dešimtmečiais buvo priimta manyti, kad skyrybos paskandina moteris liūdesyje ir neviltyje, kai tuo metu vyrai vos ne kitą dieną jaučiasi laimingi – net su ištuštėjusiomis kišenėmis, kadangi didžioji jų finansų dalis atitenka buvusioms žmonoms.
Kas šiame modelyje ne taip? Pirma, kalbos apie tuščias kišenes. Profesoriaus Stepheno Jenkinso iš Esekso universiteto (Didžioji Britanija) 2008 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad vyrų finansinė situacija po skyrybų būna geresnė nei moterų.
Profesorius S. Jenkinsas aiškina tai ne diskriminacija ir ne tuo, kad vyrai slepia nuo buvusių žmonų savo pajamas. Taip yra dėl to, kad dažniausiai po skyrybų vaikai lieka su motinomis ir tai mažina dailiosios lyties atstovių galimybes gauti gerai apmokamą darbą. Tuo tarpu vyrai, priešingai, pagaliau turi laisvas rankas ir gali uždirbti išties didelius pinigus.
Tačiau tai vienintelė gera naujiena vyrams. Visi kita ne taip džiugina. Tyrimų rezultatai byloja, kad vyrai skyrybas išgyvena vos ne stipriau nei moterys. Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas (jo rezultatus leidinys „The Guardian“ išspausdino 2005 metų liepos 4 dieną), kuriame dalyvavo daugiau kaip 3500 išsiskyrusių vyrų ir moterų.
Paaiškėjo, kad 23 procentai vyrų jaučiasi prislėgti ir išsekę. Dailiosios lyties atstovių tarpe tokius apibūdinimus pasirinko 20 procentų respondenčių. Užtat 46 procentai moterų prisipažino, kad jaučiasi „išsilaisvinusios“. „Išsilaisvinusiais“ pasijautė tik 37 procentai apklausoje dalyvavusių vyrų.
Dar liūdnesnį vaizdą piešia Kalifornijos universiteto Riversaide (JAV) psichologų atliktas tyrimas, kurio rezultatai buvo pristatyti 2000 metais leidinyje „The Journal of Epidemiology and Community Health“. Ilgamečiai stebėjimai atskleidė, kad po skyrybų savižudybei ryžtasi kur kas daugiau vyrų nei moterų.
O kaip tuomet traktuoti istorijas apie vyrus, kurie po skyrybų pradeda be perstojo keisti partneres ir puola pirkti prabangius sportinius automobilius? Ar tai tik rašytojų ir režisierių prasimanymai?
Visiškai ne, atsako psichologai. Priešingai, tai – kaip tik ryškūs pavyzdžiai, kaip skausmingai skyrybas išgyvena stipriosios lyties atstovai. Šeimos griūtis verčia juos jaustis nevykusiais sutuoktiniais ir tėvais. Ir jeigu anksčiau šie socialiniai vaidmenys vyrams užėmė antrą vietą, tai šiandien jie nei kiek ne mažiau svarbūs už bet kuriuos kitus.
Todėl skyrybos tampa žlugdančiu smūgiu vyrų ego, kurį išgyventi labai nelengva. Ir kelionės, brangūs pirkiniai ar virtinė naujų partnerių per vieną naktį – viso labo vyro mėginimai įrodyti, kad jis vis dar „kietas“. Deja, tai tėra pasmerkti mėginimai.
Šeimos netekimą galima prilyginti bet kokiai kitai rimtai netekčiai. Ir įveikti ją įmanoma tik perėjus visas penkias gedėjimo stadijas, kurias suformulavo psichologė Elisabeth Kuebler-Ross: neigimas, pyktis, derybos, depresija ir priėmimas. Vizitas pas psichoterapeutą ir rimtas vidinis darbas čia padės kur kas labiau nei alkoholis ir seksualiniai santykiai be jokios tvarkos.
