Bet, žinokit, viskas taip ir yra: jei pamato, kad tu ne tamsiaplaukis ir ne rudaakis, tai tu esi rusas (jei tavo akys šviesios), arba kinas (jeigu tavo akys siauros). Ir jei turkas šiek tiek moka rusiškai, tai pamatęs šviesaus gymio žmogų, iškart stengiasi šnekėti rusiškai, nesvarbu, iš kur tu būtum. Taigi mums čia kaina šoka tris kartus!!!
Teko pakeliauti po Turkiją, nes Stambule pragyvenau pusę metų.
Vaizdas Stanbule aiškus: namai, namai, laukai su šiukšlėm, namai, namai, laukai, vėl namai, vėl laukai. Taigi, čia sakoma, kad Stambulas įsikūręs ant septynių kalnų, o aš sakyčiau, kad čia yra septyni miestai... Nes kai važiuoji visuomeniniu transportu, vaizdelis maždaug toks: važiuojant jau atrodo, kad matosi miesto galas, o pavažiavus iki jo dar 30 min. (beje, negalvokit, kad vairuotojai važiuoja lėtai - autobuso vid. greitis apie 100 km/h, visur po keturias juostas ir jos prikimštos mašinų, o jei nori ilipt į autobusą, turi įbėgti pro duris dar jam važiuojant, nes jis duoda garsinį signalą, kad gali palikti tave, jei nepaskubėsi.) Tai štai privažiuojam tą kalvą, o ten dar viena ir už jos dar viena, o ten dar trys... O kalvų apačioje šiukšlės, nebaigtos statyti lušnos, nes vietiniai gyventojai išsišluoja savo butus ir viską pila į lauką.
Pats Stambulo centras gana europietiškas – civilizacijos prasme, čia gyvenimas verda, netrūksta pramogų, didžiulės parduotuvės, barai, restoranai, muziejai. Gyvenamieji kvartalai pilni parduotuvių, kur gali gauti ko tik širdis geidžia (net barzdos kirpėjų čia pilna, nes kaip žinia, turkai patys tingi barzdas skustis).
Naktinis gyvenimas vertas atskiros plunksnos!!! Žodžiu, kontrastas - nepalygint nei su kuo.
Įspūdžiai iš vaikščiojimo maratono po Stambulo senamiestį
Oras kaip tik buvo pakankamai lietuviškas-klaipėdietiškas - saulė švietė, bet vėjas pūtė, tad nei karšta, nei šalta). Miesto centre aplankiau labai gražų parką, kur pilna palmių, šiaip visokių gražių augalų. Parko gale nuo kalno atsiveria puikus vaizdas į Juodąją Jūrą. Toliau paėjus iškyla dvi ypatingai didelės mečetės: viena iš jų Sofija, kita - baltoji Mečetė, tikrai verta dėmesio, nes kai į vidų įėjau, net negalėjau įsivaizduoti, kaip ten aukštai tie skliautai!!!
Kitą istoriją galima susukti apie kelionę per Bosforo sąsiaurį. Vaizdelis pasakiškas: visa panorama su gynybiniais bokštais ant kalvų.
Po Turkiją per tą pusmetį pakeliavau nemažai. Žinot, teisingai pasakyta, kad Turkija - tai kurortai, Stambulas, Pemukale, Efesus ir dar kelios įžymios vietos, kurias verta aplankyti.
Apie kelionę po Pemukalę galima pasakoti be galo. Tai vienas iš pasaulio stebuklų - kalnas geizeris su didele kalio koncentracija vandenyje. Kadangi geizeris šiltas, vanduo bėga žemyn stingdamas, formuoja pačias įdomiausias formas, kurios panašios į nišas su savais baseiniukais. Pačioj viršūnėj didelis baseinas su šiltu vandeniu. Ten galima nusimaudyti, bet jau už tam tikrą mokestį…
O pačioje viršūnėje labai senas graikų miestas – Heropolis, kuriame buvo įsikūrę apie 50 000 žmonių. Gana patogu, gyveni sau kaip Dievas ant kalno – šiltas vanduo, geizeris, vaizdas...
Įspūdžiai iš kelionės prie Egėjo jūros
Visad svajojau pamatyt tokį vaizdelį, kokius kelionių agentūros turi ant sienos pasikabinusios. O taip ir buvo, nes miestelis, kuriame mes apsistojome, yra kruizinių laivų prieplauka, tai kiekvieną dieną (mes ten gyvenome 3 dienas ) atplaukdavo dideli kruiziniai laivai, kurie buvo matyti pro mano viešbučio langą. Na, o kruiziniai laivai čia atplaukia tuo pačiu tikslu, kaip ir mes, nes aplinkui šį miestelį buvo įsikūrę patys seniausi graikų ir Romos imperijos laikų miesteliai, tarp kurių ir Efes miestas, kuriame gyveno 200 000 žmonių, kuris buvo graikų sostinė Azijos sričiai.
Žinoma, visų įspūdžių neįmanoma perteikti popieriuje, bet pažiūrėję fotografijas, ne vienas užsikrės “kebablandijos (suprask,kebabų šalies) virusu.
Kęstas
