Būtina pamatyti: sūrių sostinė trijų šalių glėbyje

Tai buvo mano pirmoji kelionė į Šveicariją. Mintyse Šveicariją įsivaizdavau su be proto gražia gamta ir nuostabiomis Alpėmis (kurias, deja, teko matyti tik pro lėktuvo langą). Svajojau, kaip vieną dieną ir aš kopsiu į tuos didelius kalnus ir žvelgsiu į Šveicarijos aukštumas ne tik pro lėktuvo langą. Ir nors Alpių dar nenugalėjau, pamačiau vieną iš gražiausių Šveicarijos miestų – Bazelį.

Šveicarija: kokios asociacijos jums kyla?

Man Šveicarija visada asocijavosi su gerais laikrodžiais, skaniais sūriais ir pačiu skaniausiu šokoladu. Žinoma, dėl šokoladų skonių būtų galima ir pasiginčyti – skanesni jie Šveicarijoje, Belgijoje, ar dar kuriame nors kitame pasaulio krašte – tačiau mano mėgstamiausias šokoladas „Toblerone“ yra gaminamas Šveicarijoje. Pieniškas šokoladas su nuga, migdolais ir medumi tiesiog ištirpsta burnoje, o neįprasta piramidės forma primena kalnus. Beje, pasidomėjusi sužinojau, jog būtent tokia šokolado piramidės forma kilo iš Materhorno kalno, kuris yra Šveicarijos Alpėse. Manoma, kad 1908 m. šis kalnas įkvėpė šokolado išradėją, šveicarą Teodorą Toblerį, sukurti tokios formos šokoladą.

Daugumai žmonių Šveicarija taip pat asocijuojasi su prabanga. Taip, tą galiu patvirtinti ir aš. Ne veltui Šveicarijoje yra įsikūrę žymiausi pasaulio bankai ir ne veltui Šveicarijos niekada nesukrėtė jokia finansinė krizė. Tuo tarpu šveicarai man pasirodė ramūs ir santūrūs žmonės – visiška italų priešingybė, o Bazelio miestas paliko tvarkingo ir gražaus miesto įspūdį.

Bazelio gyslomis teka tramvajai

Reta tokių miestų, kuriuose viskas atrodo tobula: kiekviena miesto detalė dera tarpusavyje, o gatvėse niekada nerasi šiukšlių. Ypač šį kontrastą pajauti tuomet, kai tenka grįžti į Londoną ir paklaidžioti ne centrinėse, o tolėliau nuo centro nusidriekusiose gatvėse.

Bazelis man pasirodė kur kas tvarkingesnis už Londoną. O ir tramvajų sistema sužavėjo daug labiau, nei metro. Tramvajams simpatizuoju dėl kelių priežasčių. Pirma, tramvajai nors ir važiuoja gan lėtai, jie juda ant žemės, o ne po žeme. Vadinasi, važiuodamas gali stebėti aplinką, o ne tamsius požemio tunelius. Antra, tramvajai yra ekonomiška susisiekimo priemonė ir puikiai tinka mažiems miestams. Galvojant apie mūsų gimtą Lietuvą ir svarstant idėją dėl tramvajų įvedimo Vilniuje, aš pasisakyčiau už. Deja, jų Vilniuje dar teks palaukti. Iki 2030 metų. O kol kas tramvajais galime pasivažinėti ir Londone, tik ar norime?

Kultūra užkoduota Bazelio genuose

Spaudoje Bazelis ne kartą buvo aprašomas kaip kultūros miestas, mat jame veikia daugiau nei keturiasdešimt muziejų. Tikrai! Tarp įdomiausių – kultūros muziejus, popieriaus, žydų, dailės. Pasirinkimas kiekvieno skoniui tikrai platus. Išskirtinis yra menininko Jeanu Tinguely muziejus, kuris buvo įkurtas 1996 m.. Šis menininkas daug nusipelnė Bazelio miestui. Bazelio centre stovi jo suprojektuotas įspūdingas fontanas. J. Tinguely sukurtas fontanas – tai judantis menas iš geležies, kuris kartu pademonstruoja ir vandens pompavimą. Interaktyvus meniniko kūrinys pritraukia daugybę turistų ir yra lankomiausių Bazelio objektų sąraše.

Mieste taip pat yra įkurta nuostabi Botanikos observatorija, kurioje galima nemokamai paklaidžioti ir patyrinėti įvairius augalus. Didžiausio mano dėmėsio sulaukė kaktusų šiltnamis, kuriame galėjai apžiūrėti visą galybę įvairiausių kaktusų rūšių, atgabentų iš įvairių pasaulio kampelių.

Vietinis turgus: trys kalbos ir kalnai sūrių

Būtų nesąžininga sakyti, kad Bazelis priklauso vien tik Šveicarijai. Šis unikalus miestas ribojasi su trims valstybėmis: Šveicarija, Vokietija ir Prancūzija. Kadangi Bazelyje lankėmės savaitgalį, buvo nuodėmė neužsukti į vietinį turgų. Užsukome. Ten išvydome tai, kas dar geriau atskleidė tikrąjį miesto veidą.

Bazelio turgus labai panašus į vokiškuosius turgus, kuomet prekeiviai savo produkcija prekiauja centrinėje miesto aikštėje (kitaip dar vadinamoje Market Platz). Skaniausias keliautojo kąsnelis Bazelio turguje – kalnai įvairių rūšių sūrių. Tiek Prancūzija, tiek Šveicarija garsėja savo nuostabiais sūrais. Turguje galėjai pamatyti, kaip, varžydamiesi tarpusavyje, prekybininkai šūkčioja sūrių pavadinimus, kviesdami paragauti bei įsigyti nors keletą rūšių. Be sūrių turguje buvo marga ir nuo kitų gėrybių – akis užkliuvo už pikantiškai atrodančių vietinių mėsos gaminių ir tokių skanumynų, kokių tikrai nerastum vietinėse parduotuvėse.

Nors Bazelyje praleidau tik keletą dienų, jų tikrai pakako. Šis miestas būtų puikus pasirinkimas savaitgalio išvykai. Bilietai iš Londono į Bazelį labai pigūs (galima rasti ir už 16£!), o skrydis trunka apie 1 val. 25 min.. Tai nedidelis miestas su gyva kultūra ir istorija. Apie istoriją pasakoti nenoriu: kam įdomu, pasiskaitys vadovėlyje. Tačiau iš naujo išgyvendama savo įspūdžius labai viliuosi, kad man šiame pasakojime pavyko perteikti bent trupinėlį šio nuostabaus miesto gyvenimo.

Top 3 Bazelio vietos, kurias verta aplankyti

#1 Bazelio senamiestis. Autentiški vaizdąi, senovinės, gotikinės bažnyčios ir jau anksčiau minėtasis Market Platz turgus, kurį tiesiog būtina aplankyti.

#2 J.Tinguely fontanas. Trokštantiems pažinti menininką labiau, vertėtų apsilankyti Tinguely muziejuje.

#3 Bent vienas iš 40 muziejų. Mes apsilankėme popieriaus muziejuje. Vienam suaugusiam žmogui įėjimas kainavo 15 CHF (apie 10 £). Nenorintys išlaidauti gali apsilankyti nemokamuose muziejuose, pavyzdžiui, Omega laikrodžių muziejuje.

Vienos Dienos Biudžetas 2 žmonėms:

Nakvynė dviems, 2* viešbutyje Bazelio centre – apie 60 £.
Juoda kava – apie 3 £; pyragaitis apie 5 £; pietūs (žuvis su daržovėmis) – apie 20 £; taurė balto vyno – apie 5 £.

Pagrindiniai faktai:

Bazelis – miestas šiaurės vakarų Šveicarijoje, pasienyje su Vokietija ir Prancūzija.

Pagrindinė kalba – šveicarų, vokiečių dialekto. Vietiniai puikiai supranta prancūzų, o turistai nesunkiai gali susikalbėti angliškai.

Bazelyje gyvena 8,236,600 žmonių, iš jų net 1,998,200 – užsieniečiai.

Ar žinojote, kad garsusi teniso žaidėjas Rogeris Federeris gimė Bazelyje?

Viešint Bazelyje būtinai įsigykite Läckerli sausainių. Jau daugiau nei 700 metų Bazelis yra garsus šiais sausainiukais, kurie iš pradžių buvo gaminami tik Naujųjų metų šventei, bet staiga taip paplito ir išpopuliarėjo, kad yra gaminami iki šių dienų.