Pinigai (ar jų nebuvimas) mažų mažiausiai gali suteikti jums džiaugsmo (arba nuliūdinti).
Keli autoritetingi socialinio tinklalapio „LinkedIn“ vartotojai išsakė nuomonę, kiek pinigų suteikia laimės ir kodėl atlyginimo dydžio neturėtų gaubti paslaptis.
Vyriausiasis „Fusion“ redaktorius Felixas Salmonas:
„Mėgėjų pasigirti, kiek uždirba, nedaug, jie iš tų, kurie iš tiesų daug uždirba“, – rašo F. Salmonas straipsnyje „Kodėl nereikia slėpti atlyginimo dydžio“, kurį parašyti paskatino gandai, jog Jill Anderson, neseniai pasitraukusi iš „New York Times“ vyriausiosios redaktorės posto, prieš išeidama iš darbo ėmė klausinėti, kiek uždirbo ankstesnis redaktorius. „Kadangi kompanijoms vadovaujantieji uždirba daug, galiausiai susiformavo tradicija nutylėti ir laikyti paslaptyje viską, kas susiję su darbo užmokesčiu“, – rašo autorius.
F. Salmono teigimu, paslapties šydą nuo atlyginimo dydžio vertėtų pakelti dėl kelių priežasčių. „Tokios paslaptys kenksmingos bet kokiai organizacijai“, – mano jis.
„Visų pirma, nutylėti atlyginimo dydį negerai moterims, juk joms sunkiau nei vyrams pasiekti atlyginimo padidinimo. Žinant, kad vyrai slapta prašo aukštesnių pareigų (o moterys – ne), darosi aiškiau (bent iš dalies), kodėl vyrai uždirba daugiau už moteris“, – tvirtina F. Salmonas.
Be to, atlyginimą dengianti slaptumo uždanga – puikus būdas vadovams (sąmoningai ar ne) išskirti numylėtinius tarp darbuotojų, mano vyriausiais „Fusion“ redaktorius.
„Aš įsitikinęs, kad visi esame dirbę kompanijose, kur vienintelis būdas pasiekti pareigų paaukštinimo – pateikti vadovybei faktą, kad gavote pasiūlymą išeiti dirbti kitur, – teigia jis. – Be abejonės, tai nemalonus būdas manipuliuoti kompanija, juk visi darbuotojai turi stimulą skirti daugybę laiko darbo kitose kompanijose paieškoms, nors juos visiškai tenkina turimas darbas.“
„Jei dirbate įmonėje, kur visi žino, kas kiek uždirba, tada jums lengva susiorientuoti, kaip viskas organizuota. Greitai suprasite, kas čia žvaigždės, kokie įgūdžiai ir talentai skatinami, – rašo jis. – Jūs matote, ar čia vyrams moka daugiau nei moterims, ar vadovybės atlyginimas gerokai didesnis ir ar padės pagrasinimas pereiti į kitą įmonę gauti didesnį atlyginimą. Be to, kadangi vadovybė supranta, kad kiti darbuotojai vienaip ar kitaip viską sužinos, kur kas mažesnė tikimybė užkulisinių susitarimų (vadovybės ir darbuotojų), šiuo metu taip dažnai pastebimų daugumoje kompanijų.“
Rinkodaros specialistas, knygos apie verslą vienas iš autorių Bruce‘as Kasanoffas:
O gal visgi laimę galima nusipirkti už pinigus. Arba už tam tikrą sumą. Bent jau tokią išvadą galima padaryti, perskaičius Prinstono universitete atliktos apklausos duomenis (dalyvavo 450 000 žmonių).
Tyrimai parodė, kad emocinis gerovės pajautimas pasiekiamas gaunant 75 000 dolerių. Bet ne daugiau.
Kitaip tariant, yra ribos tarsi stiklinės lubos, už kurių pinigai nustoja nešti laimę“, – tvirtina savo straipsnyje B. Kasanoffas. – Intuityviai nujaučiame, kad taip ir turi būti. Jei žmogus negali sau leisti kokybiško būsto arba jam stinga pinigų išmaitinti šeimą, papildomos pajamos žymiai pagerins jo padėtį. Visgi labai retai laimingiausiomis gyvenimo akimirkomis žmonės laiko tas, kai turėjo daugiausia pinigų.
B. Kasanoffas pabrėžia, kad buvo tyrinėjamas veikiau gerovės pojūčio laipsnis, o ne apskritai gyvenimo kokybė. „Emocinį gerovės pojūtį jie prilygino „laimės“ suvokimui. Šis pojūtis apima emocijas, su kuriomis priimame kasdienybę, tarp jų gali būti džiaugsmas, liūdesys, sudirgimas, susižavėjimas, smalsumas, vienatvė“, – rašo jis.
Ką gi tokiu atveju visa tai reiškia, kalbant apie pinigus ir laimę?
„Jei jūsų atlyginimas, tarkime, iki 150 000 dolerių per metus, jūsų racionalus gyvenimo kokybės vertinimas padidės, – rašo B. Kasanoffas. – Bet dvigubai padidėjęs atlyginimas ne visada suteikia džiaugsmo kasdieniame gyvenime. Tai nepadarys darbo mielesnio, o šeimos narių ir draugų artimesnių.“
