Jau 7 dešimtmetyje psichologai Hogie Wyckoff ir Claude M. Steineris prabilo apie lyčių vaidmenų žalą Žmogui. Vyrus ir moteris visuomenė skatina vystyti vienas asmenybės dalis, bet slopinti kitas. Toks išankstinis Žmonių programavimas lemia jau vaikystėje nustatomą, nenatūralų ir pasikartojantį elgesį viso gyvenimo eigoje. Šie paprasti, banalūs lyčių vaidmenys, kuriuos, matyt, Asta Baukutė vadina lyčių vertybėmis, įsiskverbia į kiekvieną mūsų.
Visuomenėje vyrų ir moterų vaidmenų sąvokos nuo pat mažumės diegiamos vaikams ir nuolat stiprinamos visą gyvenimą. Mums formuojami stereotipai – Vyras turi būti racionalus, produktyvus, darbštus, stiprus, bet jis neturi būti emocionalus, atvirai mylintis, puoselėjantis savo jausmus.
Vyrai spaudžiami ar verčiami neugdyti savo gebėjimų pasirūpinti kitais, todėl į savo įvaizdžius berniukai nuo mažumės neįtraukia gebėjimo atlikti buities darbus, prižiūrėti vaikus ar pasirūpinti kitais žmonėmis. Jiems įteigiama nejausti, nuvertinti savo jausmus. Berniukui būtų sunku varžytis ir nebijoti susižeisti žaidžiant futbolą, jei jis puoselėtų savo jausmus, mat tuomet bijotų rungtyniauti ar susižeisti.
Taip ir ugdomi „tikri Vyrai“, kurie didžiuliu pagreičiu per gyvenimą lekia link savo žūties – panirdami į alkoholį, „pasibalnoję“ automobilį ar paspaudę pistoleto mygtuką ir pan. „Tikri Vyrai“ – laimėtojai. Kas būtų, jeigu Vyrams nuo vaikystės nebūtų ribojamas emocionalumas, būtų ugdoma lyčių lygybė? Ar jie išaugtų mergaitėmis?
Ne, jeigu Vyrams įtakos turėtų jausmai, jie nesugebėtų išnaudoti nei kitų, nei savęs – sumažėtų smurto ir savižudybių. Jie nesiimtų nemalonaus ar nuobodaus darbo, nerizikuotų savo gyvybėmis ir nežudytų kitų tarnaudami kariuomenėje.
Moters stereotipas – ji neturi mąstyti racionaliai, turi būti tvirta, kantri, paklusni. Moterys mokomos tapti produktyviomis, papildančiomis vyrus pusėmis. Moterys privalo prisitaikyti, jų darbas užauginti vaikus, pasirūpinti žmonėmis (ypač savo vyrais). Visuomenė sukūrė moters bejėgiškumo scenarijų, todėl dažnai Moterys ieško žmonių, ypač Vyrų, kurie jas išgelbėtų.
Bendras moterų kūno scenarijus reikalauja, kad Moterys atitiktų žiniasklaidos „gražios moters“ įvaizdį – atrodyti gražiai išore ir vidumi, tačiau jaustis gerai nebūtina (su aukštakulniais ne itin tvirtai stovinti ant žemės, bet daili). Šis scenarijus pradedamas diegti nuo vaikystės – mergaičių kaspinėliai, segtukai, pūstos suknelės, lakuoti bateliai ir t.t.
Remiantis vyraujančiais stereotipais, galima teigti, kad Moteris nuvertinama. Nuvertinimai paverčia žmones neįgaliais – „Tu negali“, „Šis žaidimas tik berniukams“, „Tu – mergaitė, turi būti gera“ ir t.t. Moterys priešingai nei Vyrai turi didesnę intuicijos galią, tačiau ja nesaugu naudotis, jei kitas Žmogus – Vyras – nesupranta savo jausmų, nėra atviras.
Jeigu mergaitės jausis lygios su berniukais, jos taps berniukais? Ne, jos bus lygiavertės partnerės, nesieks tokios stiprios priklausomybės nuo Vyrų, nejaus tiek daug nerimo dėl savęs ir savo vaikų, nes kurs savo pačių gyvenimą savarankiškai.
Gal sušuksite, kad tai ardys šeimą? Dažniausiai skyrybų iniciatorės yra Moterys. Vyrai bijo skyrybų. Tik lyčių lygybė leidžia susitikti dviems lygiaverčiams partneriams ir jie būdami visiškai atviri, nieko neslėpdami, dalydamiesi savo įtarimais, fantazijomis, priekaištais ir kt. apie vienas kitą bei reaguodami į vienas kitą, tobulins šeimoje tarpusavio santykius, o nesieks visa kame patvirtinti tos puikios, besišypsančios, darnios šeimos įvaizdžio, už kurio dažnai slepiasi kalnas nutylėtų žodžių, kurie dažnai ir išvirsta skyrybų prašymais.
Ar lyčių lygybė, kuri yra viena iš siekiamybių Europos Sąjungoje, bus pradėta ugdyti Lietuvoje?
Klausimas lieka atviras Jums.
