Gyvenimas po atostogų: kaip grįžti į ritmą

 (3)
Pamažėle keliaujame į rudenį, baigiasi daugelio atostogos. Kai skaičiuojamos paskutinės jų dienos, nemažai žmonių apninka nerimas, liūdesys, kad vėl teks grįžti į kasdienybę, kibti į darbus. Apie poatostoginį sindromą kalbamės su Galimybių vystymo centro
psichologe Jurgita Kučaitiene.
Gyvenimas po atostogų: kaip grįžti į ritmą
© Shutterstock nuotr.

- Kodėl dalį žmonių jau paskutinėmis atostogų dienomis apima nerimas, stresas ar kiti diskomfortiški jausmai?

- Taip atsitinka ne visiems. Šie išgyvenimai būdingi žmonėms, kurie po poilsio grįžta ten, kur nelabai nori būti: gal tai nemaloni, nedraugiška darbo aplinka, sudėtingi bendradarbių tarpusavio santykiai, neteikiantis džiaugsmo bei pasitenkinimo darbo pobūdis arba žinojimas, kad laukia padidėjęs krūvis (pavyzdžiui, reikės pavaduoti atostogauti išeinantį kolegą).

Į darbą su nerimu gali grįžti ir tie žmonės, kurie praleido ilgas ir ypač smagias atostogas. Nauji įspūdžiai ne iš karto nublanksta, o neretai ir paaštrėja grįžtant į pilką kasdienybę, rutiną. Dar viena priežastis, dėl kurios dalis žmonių patiria nerimą, yra ta, kad jie gyvena tik laukdami atostogų. Atrodo, kad tai vienintelis dalykas, kurio galima ilgėtis, laukti, svajoti.

Grįžimą prie įprastinio ritmo apsunkina prasta atostogų kokybė. Sąžiningai atsakykite sau į klausimą: ar aš praleidau šį laiką taip, kaip norėjau, ar tiesiog prisitaikiau prie kitų žmonių poreikių?

Pavyzdžiui, žmona su vyru keliauja į kalnus, nors pati norėtų tingiai poilsiauti šiltuose kraštuose. Taip pat turi reikšmės, ar atostogauti netrukdė įvairūs reikalai, neatidėliotini darbai (pavyzdžiui, namų statyba, sodas, daržai, teisiniai reikalai, remontas, automobilio techninė apžiūra ir t. t.). Normalu, kad po „būtinųjų“ darbų nesijausite pailsėję.

- Ar turi įtakos atostogų trukmė?

- Skirtingiems žmonėms skirtinga ir atostogų trukmė. Vieniems reikia ilgų, kiti gali atostogauti vos savaitę ir jaustis gerai pailsėję vien pakeitę darbinę aplinką į kitą, malonesnę. Tai priklauso nuo žmogaus gebėjimo „persijungti“ iš vienos aplinkos į kitą.

Yra žmonių, kurie vengia atostogų. Jos gali kelti stresą ir nesąmoningai provokuoti konfliktus šeimoje ar kitoje aplinkoje. Todėl žinant savo ypatybes svarbu ne jas koreguoti, o susiplanuoti tokias atostogas, kokios tinka jūsų būdui, asmenybės tipui.

Dažna problema, pasitaikanti šeimose, kai vienam partneriui reikia tik trumpų, intensyvių atostogų (pavyzdžiui, ekstremalus sportas, itin daug fizinio aktyvumo), o kitam – ramaus ir ilgo atostogų laikotarpio. Šiuos du skirtingus poreikius išties sunku suderinti. Rekomenduojama tiesiog toleruoti skirtumus. Galima atostogauti ir atskirai.

- Kokios emocijos lydi poatostoginį sindromą?

- Jis gali pasireikšti nuovargiu, apetito netekimu, stipriu nostalgijos jausmu, irzlumu, jautrumu, liūdesiu, tuštumos jausmu, koncentracijos stoka, mieguistumu, retesniais atvejais – depresija. Laiko juostų bei paros ritmo pakeitimai tik padidina poatostoginį sindromą.

- Kam šis sindromas pasireiškia dažniausiai?

- Psichologai mano, kad jis neretai susijęs su tam tikru mąstymo stiliumi arba pesimizmu. Dažniausiai pesimistus aplanko poatostoginė nostalgija ir jiems sunkiau adaptuotis rutinoje. Optimistai to beveik nepatiria. Gali prislėgti liūdesys po ilgų ir ypač malonių atostogų, kelionės. Kuo ilgiau truko malonūs potyriai, tuo intensyviau patiriamas stresas ir nerimas grįžtant į darbą.

- Ar tai dažnas reiškinys?

- Lietuvoje tokių tyrimų neatlikta, tačiau, pavyzdžiui, Ispanijoje tyrimais nustatyta, kad labiausiai šis sindromas pažeidžia 25–40 metų amžiaus grupės žmones, iš jų apie 35 procentai susiduria su poatostoginiu sindromu. Vieni tyrėjai mano, kad sindromo rizika padidėja tiems žmonėms, kurie per ilgai atostogauja, pavyzdžiui, ištisą mėnesį. Rekomenduojama dalyti atostogas į dvi dalis, tuomet sugrįžimas į darbus nebus toks traumuojantis kaip po mėnesio.

Tačiau yra ir kita nuomonė: geriausiai žmogus atsipalaiduoja ir pailsi per tris atostogų savaites, o dvi tik sukelia susierzinimą. Ir viena, ir kita teorija gali būti tiesa. Svarbiausia, kad žmogus pats suprastų, po kokio ilgio atostogų jis jaučiasi geriausiai. Juk yra žmonių, kurie apskritai nemėgsta atostogų ir be vargo dirba keleris metus iš eilės.

- Kaip įveikti poatostoginį sindromą?

- Rekomenduojama namo grįžti ne iš karto po įspūdingų atostogų, o šiek tiek anksčiau (bent keliomis dienomis), kad galėtumėte adaptuotis prie namų aplinkos, pamažu sugrįžti į rutiną. Tuomet ir grįžimas į darbą nebus toks traumuojantis. Pirmadienio ryte sėdėti posėdyje bus tikrai sunku, jei galvoje dar suksis vakar aplankyto romantiškojo Paryžiaus vaizdai.

Bent paskutinę atostogų dieną pamažu grįžkite į rutiną: apgalvokite, kokie darbai laukia rytoj, ką reikėtų pasiruošti, kuo apsirengti, o svarbiausia – laiku nueiti miegoti. Priešingu atveju vien išsiderinęs miego ritmas bei jo stoka pagilins poatostoginį sindromą.

Paprastai stresas susilpnėja praėjus kelioms dienoms po atostogų. Dar vienas būdas sumažinti nerimą ir liūdesį – kalbėti apie savo išgyvenimus su artimaisiais, mylimais žmonėmis arba skirti laiko atostogų nuotraukų ir suvenyrų peržiūrai. Tiesa, ne visiems vienodai šis patarimas tinkamas. Tačiau, jei jaučiate, kad vien albumo vartymas palengvina emocinę savijautą – kodėl gi to nedaryti?

Išankstinis kitų metų atostogų planavimas – efektyvus būdas sumažinti poatostoginį liūdesį bei malonus laiko praleidimas. Požiūrio keitimas taip pat gali įveikti užklupusį liūdesį. Neprisiriškite prie atostogų, o žvelkite su optimizmu į naują etapą, kupiną iššūkių, naujų laimėjimų, didelių projektų, malonios naujos veiklos. Svarbu išmokti patirti džiaugsmą kasdien. Malonios akimirkos būna ne tik atostogų metu, svarbu jas susikurti ir kasdienybėje.

Nepamirškite planuoti ne tik kitų metų atostogas, bet ir ateinančias savaites, mėnesius – įkvepiančius projektus, įvykius, kurių galėtumėte laukti su jauduliu. Pavyzdžiui, grįžus iš atostogų, kupinam jėgų idealu atsisakyti seno įpročio, o ugdyti naują –
kažko išmokti, pasiekti ir pan. Susidarykite sąrašą dalykų, kurie jums teikia malonumą ir įtraukite į gyvenimo planą.

Malonūs užsiėmimai: vakarėlis, pietūs su draugu, geras filmas arba tiesiog fizinė veikla, gali padėti sumažinti melancholijos jausmą. Judėjimas pagerina ne tik fizinę, bet ir emocinę savijautą. Bent 15–20 minučių 3 kartus per savaitę energingiau judantis žmogus patiria nusiraminimą bei vidinį pasitenkinimą. Žinoma, taip sumažina ir poatostoginį liūdesį.

- Kiek trunka poatostoginė adaptacija?

- Vos 2–3 dienas. Svarbiausia leisti sau palaipsniui panirti į kasdienybę, neverčiant savęs čia ir dabar atlikti visų darbų. Tai ne tik psichologinė, bet ir fiziologinė adaptacija po atostogų.
Verta žinoti

Ekspertai klimatologai teigia: kuo mažiau klimato zonų ir laiko juostų teko kirsti grįžtant iš kelionės, tuo paprastesnė ir greitesnė bus adaptacija. Mūsų platumų gyventojams daugiausia laiko atsigauti reikia po kelionių į Pietryčių Aziją, Šiaurės ir Pietų Ameriką, Centrinę Afriką. Kelionės iš šių kraštų labiausiai veikia Lietuvos gyventojų bioritmus.

Grįžęs iš atostogų žmogus gali susirgti. Tai apsauginė organizmo reakcija, klasikinis psichologinis metodas – pratęsti atostogas. Liga padeda perėjimą į supančią realybę iškęsti ne taip aštriai ir skausmingai.

Vokietijos mokslininkai teigia: po sėkmingų atostogų žmogaus intelekto koeficientas sumažėja 20 punktų. Kad protas vėl veiktų visu pajėgumu, jam reikia suteikti šiek tiek laiko.

Tai įdomu

Vokietijos mokslininkų tvirtinimu, skaudžiausiai poatostoginis sindromas smogia vadinamųjų stresinių bei „liberaliųjų“ profesijų atstovams: smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių savininkams, gydytojams, advokatams, dėstytojams, žurnalistams.

Tyrimo, atlikto Granados (Ispanija) universiteto psichologų, duomenimis, trečdalis Europos valstybinių ar privačių kompanijų tarnautojų patiria poatostoginį sindromą: fizinius negalavimus (nuovargį, galvos ir raumenų skausmą) bei psichologinį diskomfortą.
Didžiosios Britanijos psichologai atlikę tyrimą nustatė, kad sugrįžę į darbą žmonės patiria dar didesnį stresą nei prieš atostogas. Tai patvirtino 40 proc. tyrimo dalyvių.

Maždaug kas trečias žmogus aktyviai dirba atostogaudamas: atsako į tarnybinius laiškus, gautus elektroniniu paštu, į telefono skambučius, apie 10 proc. žmonių, parašę pareiškimus atostogoms, bent retsykiais užsuka į darbą.

Vakarų psichologai rekomenduoja pirmąją darbo dieną po atostogų biurų darbuotojams leisti dirbti tik pusę jiems priklausančių valandų – kaip nervų sutrikimų profilaktiką.

Moterims po atostogų lengviau pavyksta vėl pradėti dirbti. Poatostoginį sindromą patiria ir darboholikai, ir tie, kurie nepersidirba.

Savaitraštis
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Karjera

Karjeros planavimo specialisto patarimai abiturientams: kaip išsirinkti studijų kryptį (1)

Nors stojamieji artėja septynmyliais žingsniais, tačiau tikrai dar ne visi abiturientai yra apsisprendę, ką studijuoti ir kur. Kaip nepasiklysti informacijos gausoje, išsigryninti prioritetus ir tinkamai pasirinkti studijų kryptį, pasakoja Šiaulių universiteto karjeros konsultantė Sigita Gintilaitė. Savo patirtimi taip pat dalijasi alumnai Gabrielė Gendvilaitė ir Tautvydas Milaknis.

Kokią įtaką darbui ir rezultatams daro įmonės kultūra

Įmonės kultūra pradedama kurti dar prieš įdarbinant savo pirmą darbuotoją ir ji organiškai vystosi didėjant jų skaičiui. Kuo didesnė įmonė, tuo svarbiau auginti kultūrines vertybes bei puoselėti praktikas, idant įsitikintumėte, jog siekiama tų pačių tikslų ir vertinami tie patys dalykai.

Eksperimentas: kaip tapti matematikos genijumi? (5)

Dalyvavau egzamine, mokytoja diktavo matematikos uždavinius. Tai buvo tokio tipo užduotys, kuriose vaizduojama kažkokia gyvenimiška situacija, tipo „Petras turėjo 3 kg pomidorų, o Marytė 5 kg, jie abu vyko į turgų, kiek turgaus aikštėje bus pomidorų prekybos pradžioje, įrašykite kilogramais.“

Esu tinginys. Kaip tai įveikti? (42)

Dažnai susiduriu su kitų man užduodamu klausimu, kaip įveikti tinginystę ir pradėti kažką veikti? Manau, kiekvienas pastebime, kad mūsų „noriu“ ir „reikia“ ne visuomet sutampa. Kaip pradėti daryti svarbią užduotį, jeigu nesinori, jeigu visuomet atrandame įdomesnės veiklos ir joje „paskęstame“?

Gyvenimo krizės – tai problema ar galimybė? (1)

Dalyvaudamas “Krizių įveikimo centro” veikloje dažnai susiduriu su krizę išgyvenančias klientais. Susitikimo metu dažnai iš Jų išgirstu tokius žodžius: “ir tai toks mano gyvenimas”, “kas gali būti blogiau”, “nesuprantu, kodėl gyvenimas manęs nemyli”, “ką blogo padariau, kad man taip”? Tačiau pastebiu, kad įvykus krizei, gyvenimas mums suteikia galimybę pamatyti kitas jo galimybes, ko pasekoje mes visi turime galimybę gyvenimą pakreipti teigiama linkme. Tad man kyla klausimas, ar tikrai krizė yra didžiulė problema, ar tai yra mūsų didžiausia galimybė iš naujo atrasti gyvenimo kelią?