1. Išgerti žaliosios arbatos
Specialistai pataria dažniau gerti žaliąją arbatą, nes ji nėra fermentuota. Be to, joje yra didelė antioksidantų katechinų koncentracija. Jie padeda išlikti jaunatviškiems, degina riebalus, saugo nuo laisvųjų radikalų. Įrodyta, kad žalioji arbata neleidžia vėžinėms ląstelėms daugintis.
ĮDOMU
Žaliojoje arbatoje esantys katechinai veikia centrinę nervų sistemą, ramina ir leidžia atsipalaiduoti.
Didžiausia arbatos mėgėjų tauta – airiai. Tačiau jiems nenusileidžia ir anglai.
Per dieną išgėrus bent 2 puodelius šio gėrimo gali sumažėti kenksmingojo cholesterolio kiekis kraujyje.
2. Valgyti juodąjį šokoladą
Tai tikras organizmo budintojas! Šokolade esantys flavonoidai, antioksidantai gerina kraujotaką. Įrodyta, kad kakavoje esančios medžiagos leidžia greičiau ir lengviau kraujui patekti į smegenis.
Teigiama, kad juodasis šokoladas gali pagerinti regėjimą. Jame gausu fosforo, kuris maitina smegenis, magnio, kuris lengvina kvėpavimą, ir kalcio, stiprinančio kaulus bei dantis. Suvartojus apie 720 mg flavonoidų, kurių yra kakavoje, po 2–3 val. pagerėja judesių koordinacija ir regėjimas. Tačiau juodojo šokolado nederėtų padauginti. Per dieną užtenka suvalgyti kelis jo gabalėlius.
ĮDOMU
Šokolado kvapas suaktyvina smegenų teta bangas, kurios atsakingos už atsipalaidavimą.
0,5 kg šokolado pagaminti reikia 400 kakavos pupelių.
Pasaulyje pagamintas didžiausias šokoladas svėrė 5,8 kg.
3. Įsigyti maisto produktų širdies veiklai gerinti
Kai kurie maisto produktai daro stebuklus, nes gerina kraujotaką. Pirkinių krepšelyje turėtų atsirasti lašiša. Joje esančios omega-3 riebalų rūgštys mažina trigliceridų kiekį kraujyje, trombocitai tampa ne tokie lipnūs, be to, normalizuojamas jų kiekis. Jeigu jų kraujyje būna per daug, kraujagyslėse gali susidaryti krešulių. Tuomet gali sutrikti organų, audinių kraujotaka.
Taip pat derėtų nepamiršti pomidorų, kurie normalizuoja kraujospūdį. Į prieskonių sąrašą būtina įtraukti ir česnakus. Juose esantis mikroelementas germanis stiprina kraujagysles, širdies vožtuvus, lėtina jos ritmą. Širdies veiklą gerina pupelės. Jos – magnio šaltinis, kuris stiprina ir palaiko organizmo veiklą.
ĮDOMU
Kasdien širdis pagamina tiek energijos, kad užtektų nuvažiuoti apie 32 km.
Anot mokslininkų, per savaitę 3 kartus patyrus orgazmą rizika susirgti širdies ligomis sumažėja perpus.
Širdis per parą suplaka maždaug 100 000 kartų.
4. Atleisti skriaudėjams
Remiantis tyrimų duomenimis, atleidus skriaudėjams sumažėja kraujospūdis, sulėtėja širdies ritmas ir palengvėja depresijos simptomai. Svarbu išmokti atleisti aplinkiniams ir sau, nes dėl nuolatinių negatyvių emocijų atsiranda miego sutrikimų, sulėtėja medžiagų apykaita, padidėja kraujospūdis.
Anot psichologų, atleidimas būtinas ne skriaudėjui, bet įsižeidusiam ir supykusiam asmeniui. Atleidus kitiems palengvėja, pradedama pozityviai mąstyti. Tačiau jei žmogus neigiamas emocijas užgniaužia, negali sukurti darnių santykių, nejaučia emocinės ramybės.
ĮDOMU
Dėl užgniaužto pykčio gali atsirasti skydliaukės sutrikimų.
Per mažas cukraus kiekis kraujyje gali sukelti pykčio priepuolius.
Neigiamos emocijos padidina kortizolio, adrenalino, streso hormonų lygį. Pastarasis pagreitina širdies ritmą ir kvėpavimą.
5. Išmokti eilėraštį
Psichologai rekomenduoja mintinai išmokti kokį nors eilėraštį. Toks mokymasis gerina smegenų veiklą ir atmintį. Todėl vėliau smegenys naują informaciją priims greičiau. Ją asmuo prisimins kur kas ilgiau. Be to, patinkančio ir širdžiai mielo eilėraščio mokymasis – tarsi terapija ir atsipalaidavimas. O nauja veikla paskatins smegenų ląstelių atsinaujinimą.
ĮDOMU
Atmintį gerina kryžiažodžių, galvosūkių, mįslių sprendimas.
Greitasis skaitymas padeda lavinti smegenis, sutelkti dėmesį į kelis dalykus vienu metu.
6. Daugiau mylėtis
Seksas reikalingas ne tik darniems santykiams palaikyti, bet ir sveikatai gerinti. Anot specialistų, mylintis per savaitę bent 2 kartus stiprinama imuninė sistema. Lytiniai santykiai padeda kovoti su peršalimo ligomis, pakelia imunoglobulino A kiekį.
Be to, pakelia nuotaiką, suteikia daugiau energijos, žadina kūrybiškumą, gerina kraujotaką. Moterims, kurios retai užsiima seksu, gali užsikimšti arterijos. Tuomet sumažėja jų sienelės, kraujas sunkiau prateka, todėl į organus lėčiau patenka deguonis.
ĮDOMU
Seksas gerina miego kokybę, širdies veiklą, padeda išvengti streso, normalizuoja kraujospūdį.
Reguliarūs lytiniai santykiai stiprina kraujagysles ir širdį.
Seksualiniai santykiai saugo nuo cistito ir kitų šlapimo takų ligų.
7. Kasdien mankštintis
Įrodyta, kad kasdien mankštinantis po 30 min. sumažėja rizika priaugti papildomų kilogramų, patirti insultą ir infarktą. Be to, fizinė veikla skatina smegenų veiklą, organizmas gamina laimės hormonus endorfinus. Sportuojant tam tikri smegenų centrai pradeda veiksmingiau veikti, todėl tai daro įtaką aukštesniam intelekto koeficientui.
ĮDOMU
Mankšta stiprina ne tik raumenis, bet ir kaulus.
Rytinė mankšta padeda kontroliuoti apetitą visą dieną.
Sportas ugdo ne tik ištvermę, bet ir valią.
8. Gerai išsimiegoti
Miegas daro įtaką darbingumui, mąstymui ir sveikatai. Kai nuolatos trūksta miego, asmuo gali priaugti papildomų kilogramų, pablogėti atmintis, išnykti lytinis potraukis. Anot specialistų, asmenims, kurie kasdien miega mažiau nei 6 val., tikimybė susirgti depresija padidėja 5 kartus. Dažniausiai vyrams, kuriems trūksta miego, sumažėja noras užsiimti lytiniais santykiais.
Įrodyta, kad testosterono hormonas, kuris atsakingas už lytinį potraukį, gaminasi naktį. Todėl itin svarbus kokybiškas miegas. Anot specialistų, kasnakt reikėtų miegoti 7–8 val. Tačiau kiekvienas organizmas diktuoja savo taisykles. Todėl būtina įsiklausyti į jį ir išsiaiškinti siunčiamus ženklus.
Teigiama, miegas būna kokybiškesnis ir produktyvesnis užmigus prieš vidurnaktį. Be to, norint gerai išsimiegoti, bent 2 val. prieš miegą nesinaudoti mobiliuoju telefonu, kompiuteriu, nesportuoti, nežiūrėti įtempto siužeto filmų.
ĮDOMU
Žmonės per gyvenimą miega 25 m.
Įrodyta, kad daugeliui eismo įvykio daro įtaką mieguistumas.
9. Medituoti
Meditacija, kaip ir pykčio atsisakymas, padeda sumažinti kraujospūdį, kontroliuoti kenksmingojo cholesterolio kiekį kraujyje. Tuomet asmuo atsipalaiduoja ir nusiramina. Norint atsipalaiduoti, nebūtina laikytis specialių taisyklių. Svarbiausia bent šiek tiek ramiai pagulėti, paklausyti ramios ir mėgstamos muzikos, užsiimti mylima veikla.
Nusiraminti ir atsipalaiduoti galima tvarkantis namus ar tiesiog gulint vonioje. Svarbiausia negalvoti apie neigiamus dalykus. Nusiraminti padeda kvapų terapija. Levandų, kiparisų, imbiero, citrinų, bergamočių, jazminų, apelsinų aromatai padeda atsipalaiduoti.
ĮDOMU
Meditacija skatina kūrybingumą, gerina seksualinį gyvenimą, padidina libido.
Meditacija gali pagerinti virškinimą.
Atsipalaidavimas malšina galvos skausmą.
10. Nevalgyti prieš miegą
Prieš miegą dažnai prisivalgant rizika patirti insultą padidėja 70 %. Taip pat gali padidėti cukraus, cholesterolio kiekis kraujyje, o dėl nevirškinimo gali sutrikti kraujotaka, tuomet sulėtėja kraujo tekėjimas į smegenis. Valgymas prieš naktį gali daryti neigiamą įtaką miego kokybei. Tuomet atsiranda virškinimo sutrikimų, asmuo nepailsi, padidėja skrandžio rūgštingumas.
ĮDOMU
Norint prieš miegą nepersivalgyti, būtina ryte papusryčiauti. Anot specialistų, pusryčiai turi sudaryti apie 30 % viso kasdien suvartojamo maisto.
Patariama neužkandžiauti iki miego likus 2–3 val.
11. Kitaip pusryčiauti
Rytinis valgymas budina organizmą, padeda susikaupti, greičiau įsiminti naują informaciją ir ją apdoroti. Kad pusryčiai būtų naudingi, patariama valgyti kuo sveikesnį maistą. Bene labiausiai dietologų giriami produktai: košė, kiaušiniai, jogurtas, varškė.
Pusryčiai labai svarbūs norint palaikyti stiprią imuninę sistemą, normalizuoti cukraus kiekį kraujyje, suaktyvinti protinę veiklą. Specialistai rekomenduoja atsisakyti itin kaloringo, sunkaus, riebaus maisto, nes ji apsunkina skrandį. Tuomet asmuo gal jaustis mieguistas.
ĮDOMU
2011-aisiais Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad pusryčiai daro įtaką darbo dienai.
Nepapusryčiavus lėtėja medžiagų apykaita, mažėja cukraus kiekis kraujyje, prastėja atmintis.
12. Paskambinti draugui
Anot specialistų, bendravimas – ne tik keitimasis informacija, bet ir atsipalaidavimas bei pramoga. Juk žmonės turi ne tik bendradarbiauti, bet ir bendrauti. Komunikuodami dalijamės patarimais, išgyvenimais, jausmais. Psichologai tvirtina, kad atviras pokalbis su geru bičiuliu veikia kaip vaistai, kurie gydo nerimą, nusivylimą ir suteikia vilties.
ĮDOMU
Anot komunikacijos eksperto Mario Pei, žmogus gali perduoti apie 700 000 skirtingų kūno ženklų.
Anot jo, veidas gali perduoti apie 250 000 išraiškų.
13. Išmokti pasakyti „ne“
Dažniausiai šio žodžio atsisakoma, nes bijoma sukelti konfliktą, pasirodyti nemandagiam, prarasti pasitikėjimą, draugystę. Dažniausiai žmogus atsako teigiamai, nes siekia pritapti ir nori būti pripažintas. Tačiau tai pamina asmens įsitikinimus, požiūrį. Vėliau tai gali sukliudyti įgyvendinant tikslus, planus. Negebėjimas pasakyti „ne“, vargina. Asmuo, kontroliuojamas kitų, atsisako savo norų, tikslų.
Patarimai, kaip mandagiai pasakyti „ne“
Šiuo metu yra kitų prioritetų.
Dabar netinkamas metas spręsti problemą. Galbūt pokalbį reikėtų atidėti vėlesniam laikui?
Norėčiau tai padaryti, tačiau...
Visų pirma reikia apie tai pagalvoti. Atsakysiu šiek tiek vėliau.
Tai neatitinka mano įsitikinimų, bet apie pasiūlymą pagalvosiu.
14. Padėti nepažįstamajam
Sakoma, kad norint gauti, visų pirma reikia duoti. Šelpti benamius, vyresniam žmogui panešti sunkų krepšį, atidaryti duris kitam ar tiesiog nusišypsoti nepažįstamajam ir pasisveikinti. Skamba neįprastai, tačiau, anot psichologų, tai pakelia nuotaiką, o atsitiktinė gerumo išraiška užkrečiama bei perduodama kitam. Juk už gerus darbus anksčiau ar vėliau asmuo sulaukia atlygio.
ĮDOMU
„Gerumas – vienintelis drabužis, kuris niekada nenusidėvi“, – teigė R. W. Emerson’as.
„Jeigu mes atvira širdimi priimtume gėrį, lengviau pakeltume blogį“, – J. W. Goethe.
Kinų liaudies išmintis byloja, kad reikia ne tik kalbėti apie gerumą, bet taip ir elgtis.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
