Šiame tyrime dalyvavo 30-70 m. asmenys; nustatyta, kad tiems žmonėms, kuriems jau anksčiau buvo diagnozuotos širdies ligos, dėl patiriamo streso nusilpo širdies aprūpinimas krauju. Įdomu pastebėti, kad didesnis neigiamas poveikis užfiksuotas moterų atveju, rašo „Forbes“.
Nors kol kas dar nėra žinoma, ar šie rezultatai gali būti taikomi taip pat ir sveikiems žmonėms, vis tik manoma, kad toks ryšys egzistuoti tikrai gali, atsižvelgiant į tai, ką žinome apie psichinę sveikatą ir širdies būklę siejančius veiksnius.
Kadangi kasmet širdies ligos nusineša daugiau moterų gyvybių, būtų teisinga teigti, kad neigiamos emocijos jas veikia labiau nei vyrus. Akivaizdu, kad į šio tyrimo rezultatus būtina atkreipti dėmesį.
„Norėjome atsakyti į klausimą, ar širdies aprūpinimui krauju poveikio turintis psichologinis stresas jaunų moterų atveju skiriasi nuo to paties amžiaus vyrų situacijos“, - teigė mokslininkė Viola Vaccarino. „Mus sudomino šis klausimas, nes ankstesni tyrimai rodė, kad psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, depresija ar stresą keliantys įvykiai gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką moterų atveju labiau nei vyrų“, – tęsė ji.
Taigi V. Vaccarino kartu su savo komanda į laboratoriją pasikvietė nežymių širdies sutrikimų turinčių vyrų ir moterų, kuriems buvo sukurtos stresinės situacijos. Matuoti tyrimo dalyvių kraujo cirkuliacijos rodikliai prieš ir po įvykio, kėlusio tiek emocinį, tiek ir psichologinį stresą.
Tyrimo dalyvių paprašyta įsivaizduoti, kad su jų artimu giminaičiu slaugos namuose buvo elgtasi netinkamai, paruošti pranešimą šia tema ir jį pristatyti stovint prieš mokslininkus baltais laboratoriniais chalatais. Lyg to dar būtų maža, į juos buvo nukreipta vaizdo kamera.
Paaiškėjo, kad moterų širdis ši patirtis paveikė labiau nei vyrų. „Jaunoms moterims nustatėme reikšmingesnį kraujo cirkuliacijos nusilpimą, o štai vyresnių moterų atveju šis poveikis buvo mažesnis“, – tyrimo rezultatais dalinosi V. Vaccarino.
„Mūsų rezultatai patvirtina, kad 30-50 m. ir šiek tiek vyresnės moterys su diagnozuotomis širdies ligomis, dažniau susiduria su žalingais psichologinio streso padariniais, neigiamai veikiančiais širdies aprūpinimą krauju“, – konstatavo ji.
Svarbu nepamiršti, kad šiame tyrime dalyvavusios moterys turėjo diagnozuotų širdies ligų ir su jomis susijusių problemų, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį, daugumą vargino antsvoris. Taigi kyla akivaizdus klausimas, ar psichologinis stresas darytų tokį patį poveikį sveikoms moterims, neturinčioms širdies ligų.
Atsakymas į šį klausimą kol kas dar nėra aiškus, vis dėlto jau dabar žinome, kaip stresas ir depresija veikia žmones, ypač moteris ilgalaikėje perspektyvoje.
„Depresijos ir ankstyvame amžiuje susiklostančių nepalankių aplinkybių srityje atlikti tyrimai rodo, kad šios aplinkybės susijusios su vėlesniame amžiuje diagnozuojamomis širdies ligomis, o šis ryšys akivaizdesnis jaunų moterų atveju. Mūsų tyrime dalyvavo moterys ir vyrai, kuriems buvo diagnozuotos širdies ligos. Žinoma, kad streso žala širdžiai bei cirkuliacijai gali neigiamai veikti žmones anksčiau, nei ligos pasireiškia, ir prisidėti prie ankstyvo širdies ligų pasireiškimo, o ypač tai aktualu moterims“, – apie tyrimo detales kalbėjo V. Vaccarino.
Tyrimą atlikusių mokslininkų komanda vienareikšmiškai patvirtina būtinybę pasiaiškinti dėl galimai egzistuojančio ryšio tarp psichologinio streso ir širdies ligų sveikų ir jaunų asmenų atveju.
Vis tik jau dabar yra akivaizdu, kad tos žinios apie psichikos sveikatą ir širdies ligas, kurių turime, liudija apie būtinybę pasirūpinti savo psichologine būkle, nes gali paaiškėti, kad rūpinimasis savo psichine sveikata – tai geriausias dalykas, kokį tik galime padaryti dėl savo fizinės sveikatos.
