172 centimetrų ūgio Charlotte Cassar iš Sautamptono (Jungtinė Karalystė) svėrė 124 kilogramus. Moteris uždusdavo ir išprakaituodavo kaskart, kai reikdavo įveikti tris laiptų maršus iki jos dviejų kambarių buto. Su trim mažais vaikais ir vaikišku vežimėliu tai priminė kopimą į Everesto kalną. Ir tai tekdavo daryti kelis kartus per dieną. Taigi, nebeliko nieko kito kaip apsispręsti – svorio metimas ar gyvenamosios vietos keitimas.
Charlotte pasirinko pirmąjį variantą ir per devynis mėnesius jos drabužių dydis nuo 24 sumažėjo iki aštunto. Dabar laiptus ji įveikia visai lengvai. Jie netgi tapo jos sveikos gyvensenos dalimi. Moteris prisimena: „Turint omenyje mano svorį, tie laiptai buvo tikra pragaištis. Kartais netgi nesivarginau išeiti į lauką, nes buvau tokia stora, kad pavargdavau vos jais nulipus, jau nekalbant apie lipimą į viršų. Nekenčiau tų laiptų ir ėmiau dairytis kitų būstų, nes šiam buvau paprasčiausiai per stora“.
Dar prieš gimstant trečiam vaikui Charlottę jau kankino antsvoris, tačiau susilaukus mažiausiojo situacija tapo nepakeliama, nes be vaiko ir jo vežimėlio tekdavo nešti dar labiau išaugusį savo svorį.
Trijų sūnų – vienuolikos Bradley, šešerių Riley ir vienerių Finley – mama neslepia: „Visada buvau apkūnoka, net eidama į mokyklą dėvėjau 16 dydžio drabužius, tačiau su kiekvienu nėštumu priaugdavau papildomo svorio, o su Finley – daugiau kaip trisdešimt kilogramų“. Moteris neslepia, kad nėštumai tapdavo pasiteisinimu valgyti ką nori ir kiek nori nejaučiant kaltės.
„Manau, daugelis moterų yra tai jautę. Tai vienintelis laikas, kai neprivalai dėl to jaustis kalta“, – toliau atvirai pasakoja moteris. Nėštumo metu ji valgė daug angliavandenių turinčius produktus, reguliariai užkandžiavo kas pasitaikė po ranka – sumuštinius, traškučius. Jai visada patiko aštrus ir pikantiškas maistas. Charlotte puikiausiai galėjo apsieiti be šokolado ar saldainių, tačiau to tikrai nebuvo galima pasakyti apie bulvių traškučius ar sumuštinius.
Pagrandukas Fineley pasaulį išvydo 2013 metų gruodį. Tada moteris jau svėrė 124 kilogramus. „Tai buvo tikras pažeminimas. Tiek dar niekada gyvenime nesvėriau. Jaučiausi siaubingai dėl to, kad leidau sau taip toli nueiti, – neslepia pašnekovė. – Sau kartodavau, kad dėl nemažo ūgio galiu nešioti svorį, tačiau neabejotinai buvo sušlubavusi sveikata, jeigu negalėjau užlipti laiptais neišprakaitavusi ir nepadususi“.
Charlottę taip pat kankino nugaros skausmai ir nerimas. Abiejų jų priežastis buvo ta pati – antsvoris. Jis trukdė ne tik lipti laiptais, bet ir pradėjo daryti įtaką jos vaikų auklėjimui. „Mano vyresnieji sūnūs norėdavo, kad kartu su jais pažaisčiau ir pašokčiau, bet negalėdavau užbaigti net vienos dainos. Jeigu jie norėdavo eiti į parką, labai nusimindavau, nes nepajėgdavau su jais suspėti,“ – sako ji.
Taigi, praėjus dvylikai savaičių po mažojo sūnaus gimimo, 2014 metų kovo mėnesį, Charlotte ėmė laikytis programos „Kembridžo svorio metimo planas“. Jai iškart teko atsisakyti viso to, ką labai mėgo. Lyginant su tuo, kiek suvalgydavo anksčiau, moteriai atrodė, kad teks badauti. Vis dėlto, ji jautėsi geriau ir nebebuvo tokia nerangi. Tuos baisiuosius laiptus ji pavertė savo svorio metimo programos dalimi ir pastebėjo, kad kasdien juos įveikti darėsi vis lengviau.
Per pirmąją savaitę trijų vaikų mama atsikratė puspenkto kilogramo, paskui kas mėnesį nukrisdavo dar po penkis-septynis kilogramus, kol galiausiai pasiekė savo tikslą – 68 kilogramų svorį ir 12 drabužių dydį. Tai jai pavyko per septynis mėnesius.
Pasiektas rezultatas suteikė tokį įkvėpimą, kad Charlotte nusprendė nesustoti ir prieš Kalėdas jau tilpo į aštunto dydžio drabužius ir svėrė vos 62 kilogramus.
„Negaliu net nupasakoti, kaip palengvėjo mano gyvenimas atsikračius svorio. Ne vien dėl to, kad pagaliau galėjau užlipti laiptais, bet ir todėl, ką galėjau veikti su savo sūnumis, – džiaugsmo neslepia ji. – Kai mano vyriausiasis pasakė, kad manimi didžiuojasi, jaučiausi devintame danguje. Būtent vaikai yra priežastis, kodėl tam ryžausi. Tik vidurinysis šiek tiek nusiminęs, kad nebeesu tokia patogi įsitaisyti šalia, kai nukrito visi riebalai“.
Vienintelis dalykas, ko gailisi Charlotte – kad neatsikratė antsvorio anksčiau: „Niekada gyvenime nenešiojau aštunto dydžio drabužių. Tai nuostabus jausmas. Apgailestauju, kad taip ilgai delsiau. Tikrai jokiu būdu sau daugiau to neleisiu. Aš ne tik geriau atrodau, aš jaučiuosi milijoną kartų geriau“.
Tiesa, trijų sūnų mama vėl galvoja apie persikraustymą, tačiau šį kartą tik todėl, kad nori, jog vaikai augtų namuose su sodu. „Ieškau labiau mums tinkančio namo, tačiau šį kartą ne todėl, kad negaliu užlipti laiptais, o dėl to, kad jo reikia mūsų šeimai“, – baigia pasakojimą Charlotte.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
