Gydytojas papasakojo, kokių 5 dalykų griebtųsi, jei jam būtų diagnozuotas vėžys

 (170)
Gydytojo buvo paklausta, ką jis darytų, jei jam būtų diagnozuotas vėžys. Jis turėjo daug patirties su šia liga, tad susimąstė, kokias geriausias priemones nuo vėžio žino.
© Shutterstock nuotr.

Savo vardo nepanoręs atskleisti gydytojas mano, kad tradicinė medicina nesiima tiesiogiai spręsti priežasčių, bet naikina pasekmes – naviką išpjauna, pridegina, ar bando sunaikinti vaistais ir radiacija, rašoma naturalcuresandhomeremedies.com.

Kitaip tariant, tradicinė medicina ligą diagnozuoja ir gydo pagal geografiją, lokalizaciją kūne ir simptomus, o ne pagal priežastis, mechanizmą ir kelią link jos. Kalbant konkrečiau, tai reiškia, kad kai gydytojai diagnozuoja ligą, jie mums sako, kad sergame kepenų, inkstų, smegenų ar širdies liga, tačiau tai nieko nepasako apie ligos šaknis, tai yra, apie priežastis. Veiksmingiau būtų, jei gydytojai nustatytų, kokiomis sąlygomis liga progresuoja, ir imtųsi keisti šias sąlygas.

Mums taip pat derėtų pakeisti savo požiūrį. Vietoj to, kad klaustume, kaip vadinasi liga ar kaip ją gydyti, mes turėtume klausti, kokia ligos priežastis.

Kalbant metaforiškai, gydytojų požiūris į ligą primena mechaniko bandymą diagnozuoti mašinos gedimą tik pagal jos skleidžiamus garsus, nė nepažvelgus į jos vidų. O funkcinė medicina padeda mums pažvelgti po variklio gaubtu.

Funkcinė medicina ir jos požiūris į vėžį

Funkcinė medicina yra naujas, personalizuotas diagnozės ir gydymo modelis, labiau orientuotas į chroniškų ligų prevenciją ir gydymą. Toks požiūris leidžia pacientams ir medikams užtikrinti didžiausią sveikatos kokybę, kartu dirbant ir su ligos priežastimis. Kitaip tariant, funkcinei medicinai rūpi ligos priežastys, o ne jos pavadinimas.

Susidūręs su vėžiu, funkcinę mediciną praktikuojantis gydytojas nevengs radiacijos ir kitų tradicinėje medicinoje taikomų gydymo būdų, bet tuo pačiu rekomenduos pakeisti gyvenimo būdą ir pasiūlys kitus metodus, kurie padės gydyti sunkią ligą.

Vėžiu susergama dėl disbalanso sistemoje, tad yra būdų, kurie padeda užkirsti kelią šiai ligai.

Šis naujesnis požiūris neskirsto negalavimų į ligas ir nekabina etikečių, kaip tradicinė medicina, bet vertina ligą kaip sisteminę problemą ir mano, kad reikia ištaisyti sistemos klaidą, o ne gydyti simptomą. Gydyti priežastį, o ne ligą. Gydyti dirvą, o ne augalą. Todėl keičiama visa ligos koncepcija bei jos kontekstas. Juk net žinodami sveikatos problemos pavadinimą, ne visada žinome, kas ją sukėlė arba kaip ją gydyti.

Pavyzdžiui, gali būti, kad du pacientai, sergantys to paties pavadinimo liga, tarkim, plaučių vėžiu, iš tiesų serga dviem skirtingomis ligomis, kurios reikalauja visiškai skirtingo gydymo. O du žmonės, kuriems išsivystė navikai skirtingose kūno vietose, galėjo susirgti dėl tos pačios priežasties.

Ligų klasifikavimas pagal jų lokaciją organizme ar kūno organą – plaučių, kepenų, smegenų, krūties, žarnyno it kt. vėžys – nieko nesako apie konkretaus naviko mechanizmus, priežastis ir trajektorijas. Be to, nieko nesako ir apie tai, kaip vėžys pasireiškia konkretaus paciento organizme. Tai reiškia, kad du pacientai, sergantys ta pačia vėžio forma, galėjo susirgti dėl skirtingų priežasčių. O pacientas, sergantis žarnyno vėžiu ir kitas pacientas, kuriam diagnozuotas prostatos vėžys, gali sirgti dėl tos pačios priežasties.

Todėl reikia pradėti nuo problemos šaknų. Tyrimų duomenimis, onkologinio darinio formavimuisi įtakos gali turėti mityba, judėjimo stoka, mintys, jausmai ir aplinkoje esantys toksinai.

Peršasi logiška išvada: jei skurdi mityba, kurioje mažai maistinių medžiagų ir gausu cukraus, judėjimo stoka, chroniškas stresas, nuolatinis buvimas užterštoje aplinkoje ir sunkieji metalai gali sukelti vėžį, reiškia, maistinga, augalinio pagrindo mityba, fizinis aktyvumas, lengvesnis požiūris į gyvenimą ir detoksifikacija gali jį išgydyti.

Pakeitus mitybą ir gyvenimo būdą, taip pat taikant maistinių ir fitomaistinių medžiagų terapiją, sustiprėja mūsų imuninė sistema. Galime pagerinti hormonų apykaitą ir sumažinti kancerogeninį insulino, kurį gauname vartodami per daug cukraus ir rafinuotų angliavandenių, poveikį. Be to, galime detoksifikuoti savo sistemą ir pašalinti iš organizmo kancerogenines medžiagas.

Negana to, pakeitus gyvenimo būdą ir mitybą bei taikant maistinių ir fitomaistinių medžiagų terapiją, galima netgi pakeisti genų apraiškas savo organizme.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Grožis ir sveikata

Odos gydytoja: mitas, kad reikia susitaikyti su problemine oda (1)

Odos sausumas, pasireiškiantis sudirgimu, niežėjimu ar pleiskanojimu – bene dažniausiai pasitaikanti problema, su kuria susiduria odos ligomis sergantys žmonės. Įvairūs odos pažeidimai neretai pasireiškia ir varginant endokrininės sistemos ligoms, pavyzdžiui, diabetui. Nors didelė dalis visuomenės vis dar mano, kad sergančio žmogaus oda tiesiog negali būti graži, vaistininkė Gintė Narušytė ir Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė skatina netikėti mitais.

Kokias veido odos drėkinimo klaidas darome (1)

Vien drėkinamojo kremo naudojimas neduos norimo efekto siekiant tinkamai drėkinti odą, tikina gydytoja dermatovenerologė Renata Kliunkienė. Pasak gydytojos, svarbu ir tai, kaip oda yra prausiama, kokie produktai naudojami ir koks yra organizmo skysčių balansas.

70 priežasčių masažui (2)

Labai dažnai žmonės daugiau supranta, kaip veikia jų automobilis, nei jų pačių kūnas. Kur yra jūsų automobilio variklis? O kur yra jūsų kepenys? Kokius teigiamus pokyčius ir rezultatus kūnui gali suteikti profesionalūs masažai?

Knygos „Kodėl prancūzės nestorėja“ autorės patarimai, kaip moterims išlikti gražioms (11)

Prancūzų rašytoja Mireille Guiliano, kuri savo pirmąją knygą „Kodėl prancūzės nestorėja“ parašė būdama ant šešiasdešimtmečio slenksčio, tikrai turi ką pasakyti apie tai, kaip nepasiduoti visuomenės spaudimui, stereotipams apie senėjimą ir veido raukšleles paversti privalumu. Jos knygos išverstos į 40 kalbų, o pati autorė tapo pasauline žvaigžde ir svečiavosi įvairiose laidose įskaitant interviu su garsiąja Oprah Winfrey.

Grožio chirurgijos mitai ir tikrovė: kas po operacijos laukia tinginių (8)

Norėdami akinamos šypsenos, mes nedvejodami kreipiamės į odontologą. Tačiau būdami nepatenkinti savo išvaizda, dažniausiai keikiame veidrodį, vietoj to, kad taisytumėme trūkumus patikėtume šios srities meistrams. Lietuvoje žinomas plastinės rekonstrukcinės chirurgijos specialistas, „DR klinikos“ vienas įkūrėjų Renaldas Vaičiūnas įsitikinęs, kad mūsų šalyje plastikos chirurgija vis dar apipinta galybe mitų.
KMI skaičiuoklė
  kg
      cm
      
Moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25.
Mažiau kaip 18.5 - nepakankamas svoris.
18.5 - 25 – normalus.
25 - 30 – antsvoris.
Daugiau nei 30 – nutukimas.