Gydytojas papasakojo, kokių 5 dalykų griebtųsi, jei jam būtų diagnozuotas vėžys

 (170)
Gydytojo buvo paklausta, ką jis darytų, jei jam būtų diagnozuotas vėžys. Jis turėjo daug patirties su šia liga, tad susimąstė, kokias geriausias priemones nuo vėžio žino.
© Shutterstock nuotr.

Savo vardo nepanoręs atskleisti gydytojas mano, kad tradicinė medicina nesiima tiesiogiai spręsti priežasčių, bet naikina pasekmes – naviką išpjauna, pridegina, ar bando sunaikinti vaistais ir radiacija, rašoma naturalcuresandhomeremedies.com.

Kitaip tariant, tradicinė medicina ligą diagnozuoja ir gydo pagal geografiją, lokalizaciją kūne ir simptomus, o ne pagal priežastis, mechanizmą ir kelią link jos. Kalbant konkrečiau, tai reiškia, kad kai gydytojai diagnozuoja ligą, jie mums sako, kad sergame kepenų, inkstų, smegenų ar širdies liga, tačiau tai nieko nepasako apie ligos šaknis, tai yra, apie priežastis. Veiksmingiau būtų, jei gydytojai nustatytų, kokiomis sąlygomis liga progresuoja, ir imtųsi keisti šias sąlygas.

Mums taip pat derėtų pakeisti savo požiūrį. Vietoj to, kad klaustume, kaip vadinasi liga ar kaip ją gydyti, mes turėtume klausti, kokia ligos priežastis.

Kalbant metaforiškai, gydytojų požiūris į ligą primena mechaniko bandymą diagnozuoti mašinos gedimą tik pagal jos skleidžiamus garsus, nė nepažvelgus į jos vidų. O funkcinė medicina padeda mums pažvelgti po variklio gaubtu.

Funkcinė medicina ir jos požiūris į vėžį

Funkcinė medicina yra naujas, personalizuotas diagnozės ir gydymo modelis, labiau orientuotas į chroniškų ligų prevenciją ir gydymą. Toks požiūris leidžia pacientams ir medikams užtikrinti didžiausią sveikatos kokybę, kartu dirbant ir su ligos priežastimis. Kitaip tariant, funkcinei medicinai rūpi ligos priežastys, o ne jos pavadinimas.

Susidūręs su vėžiu, funkcinę mediciną praktikuojantis gydytojas nevengs radiacijos ir kitų tradicinėje medicinoje taikomų gydymo būdų, bet tuo pačiu rekomenduos pakeisti gyvenimo būdą ir pasiūlys kitus metodus, kurie padės gydyti sunkią ligą.

Vėžiu susergama dėl disbalanso sistemoje, tad yra būdų, kurie padeda užkirsti kelią šiai ligai.

Šis naujesnis požiūris neskirsto negalavimų į ligas ir nekabina etikečių, kaip tradicinė medicina, bet vertina ligą kaip sisteminę problemą ir mano, kad reikia ištaisyti sistemos klaidą, o ne gydyti simptomą. Gydyti priežastį, o ne ligą. Gydyti dirvą, o ne augalą. Todėl keičiama visa ligos koncepcija bei jos kontekstas. Juk net žinodami sveikatos problemos pavadinimą, ne visada žinome, kas ją sukėlė arba kaip ją gydyti.

Pavyzdžiui, gali būti, kad du pacientai, sergantys to paties pavadinimo liga, tarkim, plaučių vėžiu, iš tiesų serga dviem skirtingomis ligomis, kurios reikalauja visiškai skirtingo gydymo. O du žmonės, kuriems išsivystė navikai skirtingose kūno vietose, galėjo susirgti dėl tos pačios priežasties.

Ligų klasifikavimas pagal jų lokaciją organizme ar kūno organą – plaučių, kepenų, smegenų, krūties, žarnyno it kt. vėžys – nieko nesako apie konkretaus naviko mechanizmus, priežastis ir trajektorijas. Be to, nieko nesako ir apie tai, kaip vėžys pasireiškia konkretaus paciento organizme. Tai reiškia, kad du pacientai, sergantys ta pačia vėžio forma, galėjo susirgti dėl skirtingų priežasčių. O pacientas, sergantis žarnyno vėžiu ir kitas pacientas, kuriam diagnozuotas prostatos vėžys, gali sirgti dėl tos pačios priežasties.

Todėl reikia pradėti nuo problemos šaknų. Tyrimų duomenimis, onkologinio darinio formavimuisi įtakos gali turėti mityba, judėjimo stoka, mintys, jausmai ir aplinkoje esantys toksinai.

Peršasi logiška išvada: jei skurdi mityba, kurioje mažai maistinių medžiagų ir gausu cukraus, judėjimo stoka, chroniškas stresas, nuolatinis buvimas užterštoje aplinkoje ir sunkieji metalai gali sukelti vėžį, reiškia, maistinga, augalinio pagrindo mityba, fizinis aktyvumas, lengvesnis požiūris į gyvenimą ir detoksifikacija gali jį išgydyti.

Pakeitus mitybą ir gyvenimo būdą, taip pat taikant maistinių ir fitomaistinių medžiagų terapiją, sustiprėja mūsų imuninė sistema. Galime pagerinti hormonų apykaitą ir sumažinti kancerogeninį insulino, kurį gauname vartodami per daug cukraus ir rafinuotų angliavandenių, poveikį. Be to, galime detoksifikuoti savo sistemą ir pašalinti iš organizmo kancerogenines medžiagas.

Negana to, pakeitus gyvenimo būdą ir mitybą bei taikant maistinių ir fitomaistinių medžiagų terapiją, galima netgi pakeisti genų apraiškas savo organizme.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Grožis ir sveikata

Burokėlių nauda sveikatai: valo organizmą ir apsaugo nuo ligų (8)

Burokėliai – vieni iš daugelio lietuviškų labai puikių ir vertingų daržovių. Jie yra auginami nuo senų senovės. Burokėlių mūsų parduotuvėse galima nusipirkti bet kuriuo metų laiku.

Tiesa ir mitai apie riebalus: ar tikrai visi pavojingi ir ar galima valgyti lieknėjantiems (5)

Neretai renkantis mėsą bijoma joje esančių gyvūninių riebalų kiekio, ypač tai akcentuojama lyginant kiaulieną su vištiena ir kalbant apie svorio metimą. Vis dėlto, mitybos ir sveikatingumo specialistas Artūras Sujeta tikina, kad yra atvejų, kai riebalų vartojimą geriau ne riboti, o didinti.

Ar turi skaudėti masažo metu? 4 taisyklės, kiek skausmo toleruoti (2)

Kiek skausmo masažo metu yra normalu? Ar kuo skaudesnis masažas, tuo geresnis efektas? Kiek laiko po masažo dar yra normalu „jausti, kad kažkas buvo daryta“?

Pilvo riebalų tirpinimo metodas: užteks 2 minučių per dieną (44)

Japonų aktorius Miki Ryosuke neseniai atrado labai įdomų metodą, kuris vos per kelias savaites jam padėjo atsikratyti trylikos kilogramų ir juosmens apimtį sumažinti dvylika centimetrų. Tiesa, tai buvo šalutinis jam gydytojo skirto pratimo nuo nugaros skausmo rezultatas. Šis pratimas aktoriui per dieną atima vos dvi minutes, rašo brightside.me.

Paprastas būdas gyventi sveikiau ir ilgiau: 3 eksperto patarimai (1)

Lietuvos gyventojai vartoja per mažai vaisių ir daržovių: per dieną vienam žmogui rekomenduojama suvalgyti mažiausiai 400 g vaisių ir daržovių, tačiau mūsų šalyje šis skaičius vidutiniškai tesiekia apie 300 g, pranešime spaudai teigia prof. dr. Rimantas Stukas.
KMI skaičiuoklė
  kg
      cm
      
Moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25.
Mažiau kaip 18.5 - nepakankamas svoris.
18.5 - 25 – normalus.
25 - 30 – antsvoris.
Daugiau nei 30 – nutukimas.