Gydytojas papasakojo, kokių 5 dalykų griebtųsi, jei jam būtų diagnozuotas vėžys

 (170)
Gydytojo buvo paklausta, ką jis darytų, jei jam būtų diagnozuotas vėžys. Jis turėjo daug patirties su šia liga, tad susimąstė, kokias geriausias priemones nuo vėžio žino.
© Shutterstock nuotr.

Savo vardo nepanoręs atskleisti gydytojas mano, kad tradicinė medicina nesiima tiesiogiai spręsti priežasčių, bet naikina pasekmes – naviką išpjauna, pridegina, ar bando sunaikinti vaistais ir radiacija, rašoma naturalcuresandhomeremedies.com.

Kitaip tariant, tradicinė medicina ligą diagnozuoja ir gydo pagal geografiją, lokalizaciją kūne ir simptomus, o ne pagal priežastis, mechanizmą ir kelią link jos. Kalbant konkrečiau, tai reiškia, kad kai gydytojai diagnozuoja ligą, jie mums sako, kad sergame kepenų, inkstų, smegenų ar širdies liga, tačiau tai nieko nepasako apie ligos šaknis, tai yra, apie priežastis. Veiksmingiau būtų, jei gydytojai nustatytų, kokiomis sąlygomis liga progresuoja, ir imtųsi keisti šias sąlygas.

Mums taip pat derėtų pakeisti savo požiūrį. Vietoj to, kad klaustume, kaip vadinasi liga ar kaip ją gydyti, mes turėtume klausti, kokia ligos priežastis.

Kalbant metaforiškai, gydytojų požiūris į ligą primena mechaniko bandymą diagnozuoti mašinos gedimą tik pagal jos skleidžiamus garsus, nė nepažvelgus į jos vidų. O funkcinė medicina padeda mums pažvelgti po variklio gaubtu.

Funkcinė medicina ir jos požiūris į vėžį

Funkcinė medicina yra naujas, personalizuotas diagnozės ir gydymo modelis, labiau orientuotas į chroniškų ligų prevenciją ir gydymą. Toks požiūris leidžia pacientams ir medikams užtikrinti didžiausią sveikatos kokybę, kartu dirbant ir su ligos priežastimis. Kitaip tariant, funkcinei medicinai rūpi ligos priežastys, o ne jos pavadinimas.

Susidūręs su vėžiu, funkcinę mediciną praktikuojantis gydytojas nevengs radiacijos ir kitų tradicinėje medicinoje taikomų gydymo būdų, bet tuo pačiu rekomenduos pakeisti gyvenimo būdą ir pasiūlys kitus metodus, kurie padės gydyti sunkią ligą.

Vėžiu susergama dėl disbalanso sistemoje, tad yra būdų, kurie padeda užkirsti kelią šiai ligai.

Šis naujesnis požiūris neskirsto negalavimų į ligas ir nekabina etikečių, kaip tradicinė medicina, bet vertina ligą kaip sisteminę problemą ir mano, kad reikia ištaisyti sistemos klaidą, o ne gydyti simptomą. Gydyti priežastį, o ne ligą. Gydyti dirvą, o ne augalą. Todėl keičiama visa ligos koncepcija bei jos kontekstas. Juk net žinodami sveikatos problemos pavadinimą, ne visada žinome, kas ją sukėlė arba kaip ją gydyti.

Pavyzdžiui, gali būti, kad du pacientai, sergantys to paties pavadinimo liga, tarkim, plaučių vėžiu, iš tiesų serga dviem skirtingomis ligomis, kurios reikalauja visiškai skirtingo gydymo. O du žmonės, kuriems išsivystė navikai skirtingose kūno vietose, galėjo susirgti dėl tos pačios priežasties.

Ligų klasifikavimas pagal jų lokaciją organizme ar kūno organą – plaučių, kepenų, smegenų, krūties, žarnyno it kt. vėžys – nieko nesako apie konkretaus naviko mechanizmus, priežastis ir trajektorijas. Be to, nieko nesako ir apie tai, kaip vėžys pasireiškia konkretaus paciento organizme. Tai reiškia, kad du pacientai, sergantys ta pačia vėžio forma, galėjo susirgti dėl skirtingų priežasčių. O pacientas, sergantis žarnyno vėžiu ir kitas pacientas, kuriam diagnozuotas prostatos vėžys, gali sirgti dėl tos pačios priežasties.

Todėl reikia pradėti nuo problemos šaknų. Tyrimų duomenimis, onkologinio darinio formavimuisi įtakos gali turėti mityba, judėjimo stoka, mintys, jausmai ir aplinkoje esantys toksinai.

Peršasi logiška išvada: jei skurdi mityba, kurioje mažai maistinių medžiagų ir gausu cukraus, judėjimo stoka, chroniškas stresas, nuolatinis buvimas užterštoje aplinkoje ir sunkieji metalai gali sukelti vėžį, reiškia, maistinga, augalinio pagrindo mityba, fizinis aktyvumas, lengvesnis požiūris į gyvenimą ir detoksifikacija gali jį išgydyti.

Pakeitus mitybą ir gyvenimo būdą, taip pat taikant maistinių ir fitomaistinių medžiagų terapiją, sustiprėja mūsų imuninė sistema. Galime pagerinti hormonų apykaitą ir sumažinti kancerogeninį insulino, kurį gauname vartodami per daug cukraus ir rafinuotų angliavandenių, poveikį. Be to, galime detoksifikuoti savo sistemą ir pašalinti iš organizmo kancerogenines medžiagas.

Negana to, pakeitus gyvenimo būdą ir mitybą bei taikant maistinių ir fitomaistinių medžiagų terapiją, galima netgi pakeisti genų apraiškas savo organizme.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Grožis ir sveikata

Mažojo kauniečio istoriją medikai vadina stebuklu (2)

Kaunietė Berta Gelažė augina penkių mėnesių pirmagimį Vėją, sergantį itin reta odos liga – įgimta ichtioze.

Kaip per žiemą nepavirsti meškomis? (10)

Praūžus žiemos šventėm, kai svarstyklės tampa priešu, dažna moteris sau prisiekia: šiais metais nevalgysiu saldumynų ir pradėsiu sportuoti, kol veidrodyje matomas rezultatas bent kažkiek mane džiugins. Tačiau entuziazmas dingsta vos per kelias dienas ir šaltojo metų laiko sąlygotas riebalų kaupimo mechanizmas nugali mūsų valią. Bet nereikia nusivilti savimi, tereikia žengti pirmuosius žingsnius, kurie padės ištrūkti iš užburto rato.

K. Lagerfeldo 3D dieta: teks atsisakyti vieno produkto (2)

Šventinis laikotarpis mus apdovanojo džiugiomis akimirkomis su šeima ir artimais žmonėmis. Godžiai skanavome šventinį maistą, mėgavomės pokalbiais prie vyno taurės, kol galiausiai šventės pasibaigė, o priaugti kilogramai liko.

Ar tinkamai maitinatės, parodys šlapimo tyrimas (3)

Jungtinės Karalystės mokslininkai iš Londono imperatoriškojo koledžo, Newcastle‘o ir Aberystwyth‘o universitetų (The Imperial College London, Newcastle University and Aberystwyth University) sukūrė šlapimo testą, galintį atskleisti, ar tinkamai maitinamės, – rašo bbc.com.

Testas „Ar esi emocinis valgytojas/a?“ (3)

Valgote todėl, kad esate alkani, ar dėl kitų šimto priežasčių? Pasitikrinkite.
KMI skaičiuoklė
  kg
      cm
      
Moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25.
Mažiau kaip 18.5 - nepakankamas svoris.
18.5 - 25 – normalus.
25 - 30 – antsvoris.
Daugiau nei 30 – nutukimas.