Mūsų organizmas sugeba gaminti aspiriną
Vaisių ir daržovių vartojimas gali padėti mūsų organizmams gaminti aspiriną. Tokios tyrimų išvados paskelbtos žurnale “Žemdirbystė ir maisto chemija”. Tam tikras vaisiuose ir daržovėse randamas rūgštis mūsų organizmas paverčia salicilo rūgštimi. Tai svarbiausia aspirino sudedamoji dalis, padedanti sumažinti skausmą ir uždegimus.
Pietų miegas naudingas sveikatai
Vos 20 min. pietų miego gali padidinti darbingumą, žvalumą ir pakelti nuotaiką. Knygos “Pietų miego darbe menas” (“The Art of Napping at Work”) autorius Williamas Anthony teigia, kad šie pojūčiai gali tęstis keletą valandų. Pietų miegas naudingas ir širdžiai.
6-erius metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo graikai, parodė, kad trys kartai pietų pogulio per savaitę gali 36 proc. sumažinti mirties nuo širdies ligų riziką.
Ejakuliacija gali sukelti čiaudulį
Kai kurie vyrai po ejakuliacijos patiria galvos ar kitokį skausmą bei ima čiaudėti. Galvos skausmą sukelia orgazmo metu padidėjęs nervų sistemos aktyvumas. Čiaudulį galima paaiškinti tuo, kad už orgazmą atsakinga smegenų dalis yra išsidėsčiusi šalia žiovulio ir čiaudulio centrų.
Mūsų liežuvių antspaudai yra unikalūs
Kaip ir pirštų. Liežuvis - unikalus organas, kurį galima nesunkiai apžiūrėti. Informacijos suteikia tik mums vieniems būdinga geometrinė forma ir fiziologinė tekstūra.
Balta oda - evoliucijos padarinys
Mūsų protėviai buvo juodaodžiai. Oda pabalo žmonėms traukiantis toliau nuo pusiaujo. Visų mūsų oda be pigmentų būtų kreminės baltos spalvos. Rausvumo suteikia odos paviršiuje esantys kapiliarai. Yra ir geltono pigmento. Jei odoje daug tamsiai rusvo melanino, atsiradusio dėl reakcijos į saulę, oda atrodo juoda. Šie keturi atspalviai ir nulemia mūsų odos spalvą.
Storiausia oda - ant pėdų
Pado oda yra 4 mm storio. Prakaito liaukų čia daugiau nei bet kurioje kitoje kūno vietoje.
Apendiksas nėra toks jau nereikalingas
Ilgai manyta, kad apendiksas neatlieka jokios funkcijos. Tačiau paaiškėjo, jog jame gaminasi ir gyvena virškinimo traktui naudingos bakterijos. Jos padeda organizmui atsigauti po viduriavimo.
Žmogus aukštesnis ryte
Ryte žmogus yra maždaug 1.3 cm aukštesnis nei vakare. Taip nutinka dėl to, kad miegant tarp diskų susikaupia vandens. Vakarop nuo stovėjimo diskai susispaudžia, vanduo pasišalina, ir žmogus tampa žemesnis.
Žmonės švyti tamsoje
Labai jautriomis kameromis nustatyta, kad mūsų kūnai skleidžia nedidelius šviesos kiekius, tačiau plika akimi to nematome. „Švytinčių” žmonių nuotraukas pademonstravo japonų mokslininkai. Tai pirmas kartas, kuomet šį reiškinį pavyko užfiksuoti, nors daugelį metų buvo žinoma, kad visų gyvų organizmų ląstelėse vyksta cheminiai procesai, išleidžiantys į aplinką truputį šviesos. Keisčiausia, kad švytėjimo ryškumas nėra susijęs su skirtinga kūno dalių temperatūra.
Skrandžio gleivinė atsinaujina kas 3 dienas, kad nevirškintų pati savęs
Mūsų žarnyne yra pavojingo skysčio. Tai hidrochloro rūgštis, kurią išskiria ląstelės. Šis korozinis junginys kadaise buvo naudotas metalo pramonėje. Ir nors jis gali išgraužti metalą, mūsų skrandžiams tai negresia. Nuolat atsinaujinanti gleivinė užtikrina, kad skrandis virškintų pietus, o ne pats save.
Kūno padėtis veikia atmintį
Jei neprisimenate savo vestuvių datos, priklaupkite ant vieno kelio. Mūsų pojūčiai ir atmintis yra labai susiję. Kvapas ar garsas gali pažadinti atsiminimus. Šis ryšys gali būti akivaizdus (dviračio skambučio garsas nukelia į vaikystės atostogas kaime) arba sunkiai paaiškinamas. Prieš keletą metų leidinyje ”Pažinimas” (“Cognition”) išspausdintame straipsnyje teigiama, kad praeities įvykius geriau prisimename tada, kai mūsų kūnas yra tokioje pat pozoje kaip įvykio metu.
Didelės smegenys - per daug dantų
Evoliucija nėra tobula. O jei būtų, vietoj protinių dantų turėtume sparnus. Kartais gamtoje nebereikalingi ypatumai išlieka tik todėl, kad nedaro žalos. Bet protiniai dantys kadaise buvo naudingi. Jie tarnavo kaip pagalbiniai krūminiai dantys mėsai kramtyti. Tačiau augant smegenims, mūsų žandikauliai mažėjo, o dantų liko tiek pat.
Blondinai turi daugiau plaukų
Plaukų tankumas priklauso nuo jų spalvos, todėl blondinai turi daugiau plaukų nei tamsiaplaukiai ar raudonplaukiai. Vidutiniškai ant žmogaus galvos yra 100 000 folikulų. Iš kiekvieno per visą gyvenimą išauga maždaug po 20 plaukų. Blondinai turi vidutiniškai 146 000 folikulų, juodaplaukiai - 110 000, rudaplaukiai - 100 000, raudonplaukiai - 86 000.
Žmogus gadina orą vidutiniškai 14 kartų per dieną
Gal ir nesmagu pripažinti, tačiau visi mes gadiname orą bent kelis kartus per dieną. Virškinimo metu susidaro dujų, kurios, neišleistos į aplinką, sukeltų skausmingų pojūčių.
Orgazmai padeda išvengti prostatos vėžio
Tyrimais įrodyta, kad vidutinio amžiaus vyrai, kurie būdami 20-50 metų, patirdavo bent 4 orgazmus per savaitę, rečiau sirgo prostatos vėžiu. Reguliarūs orgazmai sumažina šios ligos riziką 30 proc. Mokslininkai mano, kad ejakuliacijos apvalo prostatą nuo kancerogeninių medžiagų.
