Tačiau kalbinti specialistai tikina, kad tokiais pokyčiais reikia tik džiaugtis. Pasak jų, į ugdymo procesą integruojamos naujovės atneša daug naudos ne tik mokiniams, bet ir mokytojams.
Mokytis turi ir mokytojai
Kuršėnų Pavenčių mokyklos anglų kalbos mokytoja, tinklaraščio iklase.lt įkūrėja ir autorė, bei išmaniųjų technologijų ekspertė Staselė Riškienė DELFI pasakojo, kad technologijų naudojimas be galo palengvina ugdymo procesą – galima patogiai bendrauti su užsieniečiais bei kartu vykdyti projektus, daug paprasčiau naudotis ir dalytis visais ištekliais, mokymo priemonėmis.
„Mokiniai gali žymiai paprasčiau stebėti savo pažangą, patys save įsivertinti, rezultatai yra prieinami ir tėvams. Man teko dirbti su įvairiausiais vaikais ir paaugliais, bet pastebėjau vieną bendrą dalyką – pažadinti jų motyvaciją ir susidomėjimą, kai naudojamos naujosios technologijos, yra be galo lengva. Tai yra jų gyvenimo dalis. O jei mokinys išmokta susieti mokykloje gautas žinias su sau įprasta kasdiene veikla, tai ir ugdymo procesas yra aktyvesnis, ir žinios įsisavinamos greičiau“, - įsitikinusi S. Riškienė.
Tačiau ji nepataria mokykloms iš karto apsikrauti technologiniais įrenginiais. Paprastai sunkiausia ne juos įsigyti, o sėkmingai pritaikyti, nes tam neretai priešinasi ir patys mokytojai.
„Mokykla turi numatyti tikslą, kaip technologijas pritaikyti ugdymo procese – ar grupės darbui, ar kokio tai dalyko ugdymui. Labai svarbu mokyti ir mokytojus, nes naujų technologijų yra labai daug ir kartais sunku su viskuo suspėti. Taip, kursai yra gerai, tačiau svarbiausia ugdyti mokytojų entuziazmą. Man yra tekę susidurti su specialistais, kurie į visas naujoves žiūri kaip į kažkokią nesąmonę – esą mokiau daugybę metų, buvo viskas gerai, o dabar visko prisigalvoja. Labai svarbu suprasti, kad jei nori būti mokytoju šiais laikais, privalai mokytis ir pats“, - pripažino S. Riškienė.
Mokyklos ateitis – mobilios klasės skirstomos ne pagal amžių, o pagal gebėjimus
Londone „Apple“ profesinio tobulinimo seminare dalyvavusi specialistė tikina iš jo grįžusi su nauju įkvėpimu ir tikslu išlyginti pastebėtus Europos ir Lietuvos švietimo sistemos skirtumus.
„Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje dabar yra net 52 proc. mokyklų, kurios naudojasi mobiliomis technologijomis. Labai gerų pavyzdžių yra Estijoje, Danijoje, Suomijoje ir visoje Europoje. Tuo tarpu Lietuvoje kartais atrodo, kad ne tik patys mokytojai, bet ir didesnius sprendimus priimantys asmenys bijo ir delsia į ugdymo procesą įtraukti technologijas“, - apgailestavo mokytoja.
„Mokytojas kaip žinių šaltinis yra jau pasenusi sąvoka. Dabar jis turėtų būti ugdymo proceso organizatorius, pagalbininkas. Lietuvoje labai trūksta suvokimo, kad reikia mokytis patiems ir prisiimti atsakomybę už ugdymo rezultatus“, - atviravo mokytoja.
Anot jos, pasaulis keičiasi taip greitai, kad po šimto metų mokykla atrodys visiškai kitaip.
„Manau, kad ateityje bus plačiai naudojami visi ištekliai ir jais norisi dalijamasi. Taip pat tikiu, kad mokiniai nebebus skirstomi į klases pagal amžių. Tai reikėtų daryti atsižvelgiant į konkretaus vaiko gebėjimus ir pomėgius. Norėčiau, kad būtų atsižvelgiama į vaikų poreikius ir leidžiama susidaryti individualų mokymosi planą“, - ateities mokyklos vaizdiniu dalijosi mokytoja, išmaniųjų technologijų ekspertė.
Tradicinė lenta greitai tapsi tik istorija
Su tuo, kad augantis mobiliųjų įrenginių populiarumas keičia daugelio mūsų kasdienius įpročius linkęs sutikti ir konferencijoje „Mobilumas švietime” dalyvavęs technologijų kompanijos „Trilby“ įkūrėjas ir konsultantas Neilo Emeris. Pasak jo, mobiliosios technologijos keičia visą mokyklos ekosistemą.
„Tradicinė juoda lenta klasės priekyje pamažu tampa istorija. Šiandien mokiniams reikia daugiau stimuliacijos nei bet kada iki šiol, tad ir šiuolaikinė mokykla juda nauja kryptimi. Mokytojai nebėra įkalinti klasės priekyje, o mokiniai pradeda naudotis individualizuotomis technologijomis, leidžiančiomis lengvai pasiekti informaciją, dalintis ja su kitais bei kurti. Tie, kurie neskuba į pamokas įsileisti technologijų, pralaimi kovą dėl aktyvaus mokinių įsitraukimo į ugdymo procesą“, – sako N. Emeris.
Eksperto teigimu, dažnai mokytojai prie naujovių prisitaiko sudėtingiau ir ilgiau nei patys moksleiviai: „Nors mokytojai gali būti įpratę technologijas naudotis asmeninėms reikmės, tačiau jų naudojimas klasėse labai skiriasi nuo to, kas jau tapę įprasta“.
