Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos abiturientas Tomas Baslykas planuoja stoti į Edinburgo universitetą Škotijoje. Jis čia nori studijuoti programavimą.
Kad ši abituriento svajonė išsipildytų, už tris valstybinius egzaminus reikia gauti ne mažiau kaip 80 balų. Taip pat reikia iš tarptautinio anglų kalbos egzamino IELTS gauti ne mažiau kaip 6. Be to, svarbi praktika – popamokinė veikla įvairiose organizacijose.
„Man liko pusmetis iki motyvacinio laiško siuntimo į universitetą, dėl to stengiuosi dalyvauti konferencijose, pokalbiuose, imtis veiklos, kad būčiau visapusiškai išsilavinęs ir turėčiau praktikos. Reikia parodyti, kad turi ne tik mokyklinių žinių, bet ir veiki už mokyklos ribų“, – aiškina T. Baslykas.
Daugiausia dėmesio mokykloje dvyliktokas skiria anglų kalbai ir matematikai – studijos vyks anglų kalba, o matematika – svarbiausias dalykas programavime. Stojant svarbi ir lietuvių kalba – ją reikia išlaikyti ne mažesniu nei 80 proc. balu, taip pat žiūrima į metinį pažymį. Moksleivis tikisi, kad stojant į universitetą jam padės narystė Lietuvos mokinių parlamente, dalyvavimas tarptautinėse konferencijose.
Jei stosi bet kur, konkurso nebus
Į kokius kitus mokomuosius dalykus atsižvelgti, sprendžia konkreti aukštoji mokykla. „Kiekvieno universiteto priėmimo komisija dirba skirtingai. Beveik kiekviena šalis turi vieningą stojimo į aukštąsias mokyklas portalą, į kurį stojantysis suveda duomenis, o universitetų stojimo komisijos pačios atsirenka, kas svarbu jų universitetui ar pasirinktai studijų programai“, – aiškina Ž. Savickienė.
Pasak Ž. Savickienės, anglų kalba nėra svarbiausias dalykas, norint laimėti konkursą. Tačiau studijų kalba turi būti reikiamo lygio, tas žinių lygis turi būti įvertintas išlaikant kurį nors tarptautinį kalbos egzaminą. Be reikiamo anglų kalbos mokėjimo universitetai net nepradeda svarstyti kandidato.
„Taigi anglų kalba yra būtinas instrumentas norint studijuoti anglų kalba, bet ne stojamojo konkurso dalis. Aišku, studijuojant žurnalistiką ar kitus socialinius mokslus, anglų kalbos žinios turi būti geresnės nei stojant į vaizduojamuosius menus ar tiksliuosius mokslus. Studijų programos reikalavimus galima rasti universitetų interneto puslapiuose“, – sakė pašnekovė.
Stojant į kai kurias specialybes, yra specifinių reikalavimų. Pavyzdys – medicina.
„Pavyzdžiui, stojant į mediciną Didžiosios Britanijos aukštosiose mokyklose turi ne tik būti ypatingai geras moksleivis, bet privalai būti dirbęs nevyriausybinėje socialinės paramos organizacijoje, slaugos namuose ar vaikų globos namuose, turi būti jautrus ir aktyvus visuomeniškai – kitaip tavo kandidatūros net nesvarstys. Šių studijų programų atrankos komisijos žiūri į stojančiojo asmenines savybes, tokias kaip atjauta, noras padėti ir taip toliau“, – pasakojo Studijų užsienyje informacijos centro direktorė.
Privalumu laikomi ir išlaikyti kitų dalykų – pavyzdžiui, fizikos ar matematikos– tarptautiniai egzaminai. Tai parodo žinias tarptautiniu lygmeniu.
„Visi šie dalykai nesvarbūs, jei tavo tikslas tik įstoti, jei nesvarbu, koks universitetas. Tada taip: angliškai susikalbi, stojamojo konkurso nėra, priima visus pateikusius paraiškas. Bet jei kalbame apie ypatingai geras studijų programas, žinomas aukštąsias mokyklas, konkursai yra dideli ir stojimo procesas sudėtingesnis“, – sako Ž. Savickienė.
Jos tvirtinimu, lietuvių kalba svarbi bet kuriuo atveju, mat aukštoji mokykla gali atsižvelgti į metinių pažymių ir brandos egzaminų bendrąjį vidurkį. Dėl to pro pirštus į lietuvių kalbos egzaminą žiūrėti negalima.
