Žemiau pateiktuose skyreliuose trumpai aptariamos perdirbamų atliekų rūšys ir kaip jas derėtų tvarkyti.
Popieriaus ir kartono atliekos
Šimtmečius popierius naudojamas kaip rašymo, spaudinių ir įpakavimo medžiaga. Irdamos sąvartynuose popierinės atliekos skleidžia metano dujas. Tačiau makulatūra nesunkiai perdirbama ir gali būti pakartotinai naudojama popieriaus ir kartono gamyboje. Tai leidžia sutaupyti nemažai pirminių medienos žaliavų ir stabdo miškų kirtimą.
Perdirbant popierių trumpėja jo plaušeliai, todėl sulipdymui naudojamos papildomos medžiagos arba pirminė žaliava – celiuliozė. Apskaičiuota, kad tokio pobūdžio atliekas įmanoma perdirbti 4-6 kartus.
Į popieriui skirtus konteinerius galima mesti kartono dėžes, popierines pakuotes, knygas be kietų viršelių, rašomąjį popierių, skrajutes, spaudinius ir panašiai.
Lipni juostelė ar sąvaržėlės nesudaro didelių kliuvinių perdirbant. Sunkiai perdirbamas riebaluotas ir riebalams atsparus popierius, todėl į makulatūros konteinerius nederėtų mesti riebalais, tepalais ar vašku sutepto popieriaus, panaudotų servetėlių, tapetų ir laminuotų lakštų.
Popierinės ir kartoninės atliekos sudaro 20 proc. visų komunalinių šiukšlių. Viena perdirbto popieriaus tona išsaugo 17 medžių, 26,5 tonas vandens ir pakankamai energijos, kad 6 mėnesius būtų apšildomas vidutinio dydžio namas.
Plastiko atliekos
Dauguma plastikų gaunami iš neatsinaujinančių gamtinių šaltinių (dažniausiai naftos), o jų gamyboje naudojami sveikatai pavojingi chemikalai.
Dėl mažo jų svorio ir palyginti mažos gamybos kainos plastikai plačiai naudojami. Plastikų gamybai kasmet sunaudojama 8 proc. visos tais metais išgaunamos naftos, o į aplinką išskiriami milžiniški kiekiai kenksmingų dujų.
Žinant, kad plastikas natūraliai žemėje suyra tik per 500 ir daugiau metų, reikėtų su jo atliekomis elgtis itin atsakingai.
Perdirbti galima beveik 80 proc. visų gamybos procesuose naudojamų plastiko rūšių, bet tokių neterminių plastikų kaip poliuretanas, epoksidinės ir fenolio dervos perlieti neįmanoma .
Į plastikui skirtus konteinerius derėtų mesti plastikinius butelius, indelius, vienkartinius indus, dėžutes, pakuotes nuo maisto produktų ar gėrimų, buityje naudojamų chemikalų pakuotes. Tuo metu taros nuo dažų, riebalais suterštų indų, žaislų su elektros įtaisais, plastikinių medicinos priemonių, vaizdo kasečių, higienos reikmenų, automobilių plastikinių dalių mesti negalima.
Perdirbant plastikus energijos suvartojimas sumažėja dviem trečdaliais, o išskiriamas anglies dioksido kiekis smunka iki 2,5 karto.
Stiklo atliekos
Stiklas – itin tvari medžiaga, nesuyranti tūkstančius metų. Dėl savo skaidrumo, tvirtumo ir išskirtinių savybių stiklas labai plačiai naudojamas. Stiklinės atliekos, techniniu požiūriu, gali būti visiškai perdirbamos.
Į stiklui skirtus konteinerius nederėtų mesti porceliano, keramikos, veidrodžių, lempų, ampulių ir medicininių indų, langų stiklo.Visa kita yra nesunkiai perdirbama.
Vienos stiklo tonos perdirbimas sutaupo 1,2 tonos pirminių žaliavų (smėlio, klinties ir natrio karbonato), o į aplinką išskiriama 315 kilogramų mažiau anglies dioksido. Energijos sąnaudos perdirbant sumažėja 35 proc. - tai reiškia, kad vieno stiklinio butelio perliejimas sutaupo 100 vatų elektros energijos.
Metalo atliekos
Perdirbami yra visi įprastai naudojami metalai. Populiariausi tarp jų – plienas ir aliuminis. Metalo laužas - geriausiai tvarkomas ir didžiausią ekonominę vertę turintis antrinių žaliavų šaltinis.
Metalo atliekų nederėtų išmesti į konteinerius - pridavus jas supirktuvėse, galima gauti papildomų pajamų.
Metalams išgauti ir pagaminti sunaudojami labai dideli energijos kiekiai, pavyzdžiui, perdirbus 1 kilogramą aliuminio, sutaupomi 6 kilogramai aliuminio rūdos, 4 kilogramai chemikalų ir 14 kilovatvalandžių elektros energijos.
Elektros ir jos įrangos atliekos
Elektros įrangos sudėtyje yra aplinkai ir sveikatai pavojingų medžiagų – tokių kaip gyvsidabris, kadmis, švinas ir panašiai. Dėl šios priežasties nederėtų mesti elektrinių įtaisų į buities atliekų konteinerius.
Patariama tokio tipo nereikalingus daiktus (tarp jų baterijas, akumuliatorius, televizorius ir t. t.) nemokamai priduoti į atliekų aikšteles arba palikti specialiuose konteineriuose, kuriuos galima rasti prekybos centruose. Kai kurias žaliavas esančias jų sudėtyje galima perdirbti.
Pavojingos atliekos
Pavojingos atliekos gali užteršti dirvožemį ir gruntinius vandenis. Reikia nuo buitinių atskirti šias atliekas: buitinę chemiją, lakus, dažus, įvairius skiediklius, senus vaistus, chemikalais užterštas pakuotes, naudotus tepalus ir jų filtrus, naftos produktų atliekas, bei pavojingais metalais užterštus indus ar prietaisus. Tokių rūšių atliekas galima nemokamai priduoti į atliekų priėmimo aikšteles.
