Pavasaris bei pirmoji vasaros pusė yra paukščių perėjimo metas, todėl Lietuvos ornitologų draugija sako sulaukianti daugybės skambučių dėl gamtoje aptiktų paukščių jauniklių. Gyvūnų globėjų asociacija savo ruožtu praneša, jog žmonės dažnai puola gelbėti gatvėmis krypuojančių paukščiukų, nors jų mama gali būti visai netoli.
Anot ornitologų, žmonės ne visuomet žino, kaip elgtis radus paukštį. „Gana dažnai užvaldo noras pasirūpinti iš pirmo žvilgsnio paliktais paukščiukais, tačiau taip pasielgti reiktų tik labai išskirtiniais atvejais“, - teigia specialistai. Visų pirma reiktų atsiminti, kad laisvėje gimęs paukštis turi ir gyventi laisvėje. Todėl radus paukščio jauniklį reiktų teisingai įvertinti situaciją:
Jei Jūsų surastasis paukščiukas yra be akivaizdžių sužeidimo požymių, apsiplunksnavęs, savarankiškai juda (nesvarbu, kad nematote jo skrendant), tuomet palikite ten kur suradote – jo tėvai tikrai nepaliko likimo valiai. Kai kurių rūšių paukščių jaunikliai palieka lizdus dar ne visiškai mokėdami skraidyti, todėl juos tėvai nusiveda į kiek įmanoma saugesnę vietą ir jais rūpinasi kol šie taps savarankiškais. Neretai pasitaiko, kad paukščiukai aptinkami jiems nesaugioje aplinkoje – šalia judrių kelių, automobilių stovėjimo aikštelėse, vietose, kuriose gausu šunų ar kačių. Tokiu atveju patartina paukštį perkelti į kuo arčiau radimo vietos esančią saugią vietą – užkelti paukštį ant medžio apatinių šakų, pernešti į tankesnius krūmus ar miškelį, kur jie galės patys pasislėpti;
Jei Jūsų surastasis paukščiukas dar plikas ir savarankiškai labai mažai juda, apsidairykite jo lizdo ir įkelkite į jį. Svarbu, kad lizde būtų tokie pat paukščiukai, kaip ir jūsų rastieji. Jei jis suardytas ar iškritęs, įkelkite atgal ar įrenkite kuo panašesnį kitą. Namuose tokio amžiaus jauniklius išauginti yra nepaprastai sunku.
jei Jūsų surastasis paukščiukas yra akivaizdžiai sužeistas, gamtoje išgyventi jam šansų jau praktiškai nėra. Tokiu atveju reiktų paimti paukštį ir kreiptis į specialistą – veterinarą ar gyvūnų globėjų asociaciją, kurioje dirba veterinarai.
Gyvūnų globėjų asociacijos mob, tel.: 8 686 44828
jei radote iš lizdo iškritusį gandriuką, atminkite, kad gandrų jaunikliai ant žemės šalia lizdo gali atsidurti keliais atvejais: iškrenta netyčia arba būna specialiai išmesti tėvų. Netyčia iškristi gali dėl audros ar stipraus vėjo šuorų, nulūžus lizdą laikančiam pagrindui, nesėkmingai besimokantys skraidyti. Tėvų išmetami gali būti dėl to, kad jie yra sergantys ir taip apsaugomi kiti jaunikliai. Tačiau atskirti, ar tai netyčia iškritęs jauniklis, ar išmestas tėvų neretai būna gana sunku. Tokiu atveju, jei tik jauniklis nėra akivaizdžiai sužeistas, reikia pabandyti jį įkelti atgal į lizdą. Ir jei po kurio laiko šis vėl atsidurs ant žemės, tuomet dar kartą įkelti jau nereikia, o reikia elgtis kaip su sužeistu paukščiu.
Skambinkite visą parą Gyvūnų globėjų asociacijos mob, tel.: 8 686 44828
Kaip rūpintis sužeistu paukščiu:
Suradę sužeistą paukštį nuneškite jį apžiūrėti veterinarams;
Nepasitarę su veterinaru, nesiimkite patys gydyti, šerti ar girdyti. Pasitaiko atvejų, kad neteisingas gydymo būdas, lesalas ar jo pateikimo metodas tampa paukščio žūties priežastimi;
Paukštį laikykite šiltai, minkštu popieriumi ar medžiaga išklotoje dėžutėje, uždengtoje orui pralaidžia medžiaga;
Dėžutę su paukščiu laikykite ramioje aplinkoje, patartina tamsoje. Tuomet paukštis apsiramins nuo patirto išgąsčio.
Skambinkite visą parą Gyvūnų globėjų asociacijos mob, tel.: 8 686 44828
Gyvūnų globėjų asociacija savo ruožtu perspėja, kad šiuo metu kaip tik vyksta dančiasnapių jauniklių keliavimas link vandens ir žmonės prašomi jų negaudyti bei leisti ramiai pasiekti kelionės tikslą.
„Žmonės, matydami gatve betipenančius mažylius, dažnai puola jų gaudyti ir vežti į gyvūnų prieglaudas manydami, kad šie pasiklydo ar yra palikti savo motinos. Neapsigaukite - visada atidžiai apsidairykite ir pamatysite, kad patelė kažkur krypuoja iš paskos ir nė neketina palikti savo palikuonių likimo valiai“, - rašoma išplatintame pranešime.
Kaip atskirti dančiasnapį?
Dančiasnapis – vienas stambesnių antinių šeimos vandens paukščių. Jis sveria nuo 0,9 iki 2,15 kg. Didžiojo dančiasnapio patinas ir patelė labai skiriasi. Patino kūnas baltas, galva tamsiai žalsva. Patelės nugarinė dalis pilka, o galva – ruda, su dvigubu kuoduku. Kai kas šį paukštį sumaišo su antimi, tačiau atidžiau pasižiūrėjus, skirtumas tampa akivaizdus.
Kur šie paukščiai gyvena?
Dančiasnapiai gyvena netoli upių ar ežerų, kuriuose gausu žuvies, kuria jie ir minta. Perėjimo metu šie paukščiai persikrausto į aukštesnes vietas. Paprastai jie peri uoksuose, senų medžių drevėse ar inkiluose. Mieste jie nevengia įsikurti kokiame nors aukštėlesnio pastato plyšyje. Dančiasnapiai labai prisiriša prie savo perėjimo vietos ir toje pačioje vietoje gali perėti kelerius metus iš eilės.
Patelė padeda 8-12 kiaušinių, kurie prasikala po mėnesio. Išsiritę paukščiukai kelias dienas pabūna lizde, o tada dar net nemokėdami skristi iš jo tiesiog iššoka ir keliauja vandens link. Laimingai pasiekę vandens telkinį, jie visada plaukioja šalia mamos. Pailsę, kartais tai vienas, tai kitas gali užlipti jai ant nugaros. O skraidyti pradeda tik po 2 mėnesių.
