Šešių vaikų mama įkūrė varpučių ir pienių ūkį

 (25)
Riešėje gyvenanti šešių dukrų mama Ingrida Verbylienė savo ūkyje puoselėja gamtinę ir ekologinę žemdirbystę ir svajoja, kad ateityje jos ūkis galėtų išsilaikyti pats iš savęs. Šiuo metu doktorantūroje studijuojanti agronomė net negali tiksliai suskaičiuoti, kiek skirtingų augalų, vaismedžių ir daržovių ji auginanti, nes jai patinka eksperimentuoti vis su naujomis jų veislėmis. Moteris pataria – jeigu linkstate prie žemės ūkio, iš pradžių nusipirkite pakankamai žemės ir imkitės darbų. Nors toks darbas iš tiesų sunkus, bet jo vaisiai – saldūs.
Varpučių ir pienių ūkio įkūrėja puoselėja svajonę sukurti save išsilaikančią sodybą
Varpučių ir pienių ūkio įkūrėja puoselėja svajonę sukurti save išsilaikančią sodybą
© DELFI montažas

Augina viską, kas įmanoma

„Iš pradžių sugalvojau, kad bus VIP ūkis, santrumpa išeina iš mano vardo, pavardės ir mergautinės pavardės. Paskui galvojau, kaip įprasminti šį pavadinimą. Kadangi verčiamės gamtine ir ekologine žemdirbyste, varpučiai ir pienės laikomos piktžolėmis, o aš juos bandau padaryti labai naudingais augalais. Varpučiai yra kaip lietuviškas ženšenis, o pienės - irgi labai vaistingas augalas“, - paprastai ūkio pavadinimą paaiškina I. Verbylienė.

Jos teigimu, tiek pienės, tiek ir varpučiai, pavasariui atėjus, nori nenori randa kelią suvešėti ūkiuose, todėl moteris bando ne su jais kovoti, o rasti bendrą kalbą. „Gamtinė žemdirbystė daugumai asocijuojasi su šabakštynu, nes tai - kaip daržas pievoje arba sodas miške“, - neslepia moteris, tačiau pati sako matanti daug tokio ūkininkavimo privalumų.

Jeigu šeima nedidelė – du suaugę, du vaikai – užtektų kokio hektaro žemės. 10-15 arų užtektų nebent, jeigu norima užsiauginti tik tam kartui, o jeigu ir žiemai užsikonservuoti – reikėtų didesnio ploto.
I. Verbylienė

Nors pati su šeima ji gyvena Riešėje, čia esančiame žemės plote jos auginamos daržovės ir vaismedžiai neišsiteko, todėl nutarta įsigyti dar šiek tiek žemės Širvintų rajone. Pats pirmasis daržas, kaip pasakoja moteris, užveistas praktiškai pievoje – buvo iškastas tvenkinys, o iš jo atlikęs juodžemis paskleistas pievoje, kur ir atsirado sodas bei daržas.

„Mudvi su mama nusprendėme, kad reikia didesnį ūkį pasidaryti, todėl prieš du metus įsikūrėme Širvintuose, įkūriau ūkininko ūkį, pasodinau sodą, daržą, išsikasėm tvenkinius, pasodinome nedidelį miškelį. Penkmečio planas – kurtis tenai“, - linksmai kalba daugiavaikė mama.

Anot jos, ūkyje auginama praktiškai viskas, kas yra valgoma, nors yra augalų ir dėl grožio.

„Visas daržoves, kokias tik įmanoma auginti, viską auginame. Širvintose turime beveik du hektarus žemės, ten kada nors tilps viskas, ko tik panorėsime. Dabar ten jau yra pasodinta apie 70 vaismedžių, panašiai tiek ir vaiskrūmių, sode darome ir daržą – ten turime visko: bulvių, morkų, svogūnų, moliūgų, cukinijų, pupų, pupelių, žirnių, ridikėlių. Šiemet sakiau dar ir arbūzus sodinsiu su melionais, kadangi pasidomėjau, kad Lietuvoje jie irgi auga“, - pasakojo I. Verbylienė.

Tarp egzotinių vaisių moteris mini abrikosus ir persikus, kurių nedidelį derlių jau turėjo pernai. Taip pat bandoma užsiauginti dryžuotų burokėlių, violetinių morkų, daugiagalvių svogūnų ir pan.

Ateityje galvoja ir apie gyvulių įsigijimą

Dviejų hektarų ūkyje moteris pasakoja plušanti kartu su savo mama. Kartais padeda ir vyras su dukromis.

„Merginos ne tiek daug ir užsiima žemės ūkiu, bet noriu pripratinti, parodyti, kad vaisiai ir daržovės ne iš parduotuvės atsiranda. Kada nors, kai jau persikraustysime ten, gal ir gyvulių kokių įsigysime. Prie namų dabar neturime galimybių kažką laikyti, turime tiktai du šunis ir katiną“, - juokiasi jaunoji ūkininkė.

Iš pradžių kaimo nemėgau, o paskui pradėjau mėgti. Kai atsirado trečias vaikas ir tapome daugiavaike šeima, nusprendėme, kad laikas kraustytis į kaimą.
I. Verbylienė

Ji sako, kad kol kas iš ūkio išaugintos produkcijos maitinasi ji su šeima ir dar apdalijami draugai, artimieji. Tačiau ateityje yra noras užsiauginti tiek produkcijos, kad ją galėtų pardavinėti ir platesniam ratui žmonių.

„Daug yra visokių ateities planų. Dabar yra investicinis laikas ir tikiesi, kad gal kada nors kas nors atsipirks. Kadangi pas mus didelė šeima, yra draugų, pažįstamų - ko tik būna per daug, iškart padalijama, žiemai konservuojama. Kadangi turime vaikų būrį, viskas susivalgo“, - sako I. Verbylienė.

Kadangi sodas, užveistas Širvintų rajone, dar visai jaunas – vaisių šeimai vis tik reikia pirkti ir parduotuvėje. Tačiau ateities perspektyva iš tiesų yra tokia, kad ūkis po penkių-šešių metų jau galės save išsilaikyti. „Galvoju apie save išlaikančią sodybą – uždaro ciklo sodybą. Kad ratas suktųsi ir dalį pajamų atneštų ir ūkis“, - patikslino pašnekovė.

Meilė žemės ūkiui atėjo pamažu

I.Verbylienė svarsto, kad polinkis į žemės ūkį atėjo pamažu. Kai tik ištekėjo ir dar neturėjo vaikų, tikrai nebuvo laiko kapstytis po daržus, vėliau ir šeimai pagausėjus, dar nekilo minčių sukti link žemdirbystės. Tačiau dar vėliau toks poreikis vis dėlto atsirado.

„Iš pradžių kaimo nemėgau, o paskui pradėjau mėgti, - pripažįsta moteris. - Kai atsirado trečias vaikas ir tapome daugiavaike šeima, nusprendėme, kad laikas kraustytis į kaimą“, - juokiasi VIP ūkio įkūrėja ir čia pat priduria, kad Riešėje, kur ji su šeima gyvena, tokių mėgstančių pasikapstyti po lysves nėra daug - „visi tik su žoliapjovėmis pasidarbuoja“.

Jaunoji ūkininkė mena, kad jos proseneliai daug žemės turėjo, bet kadangi susilaukė daug vaikų, visiems išdalino po trupinėlį ir liko po nedaug. „Kažkaip visi iš kaimo bėga į miestą, o mes … Nors mano vyras irgi spektiškai buvo nusiteikęs, bet aš jį vis bandau įjungti į savo darbus – kartais ir nepasiduoda, tai bandome derinti šituos klausimus“, - šypsosi I. Verbylienė.

Ką patartų pradedantiems?

I. Verbylienė įsitikinusi, kad draugystė su žemės ūkiu turėtų išsirutulioti natūraliai.

„Vieni pradeda nuo to, kad pasisodina medį, krūmą – po to kapstai žemę, lauki rezultato – ar užsimegs žiedas ar vaisius, ar galima nuimti kažkokį derlių ir taip po truputį atsiranda tas noras kažką daugiau užsiauginti. Taigi, su tais patarimais... sakyčiau, kad iš pradžių reikia žemės įsigyti, jeigu dar nėra. Kadangi Lietuvoje žemė nėra brangi, dar užsieniečiams nepardavinėjame. Gali būti ir kur toliau nuo namų, toliau nuo miesto – daugiau gamtos, mažiau triukšmo. Tiek, kiek aš domėjausi, jeigu šeima nedidelė – du suaugę, du vaikai – užtektų kokio hektaro. 10-15 arų užtektų nebent, jeigu norima užsiauginti tik tam kartui, o jeigu ir žiemai užsikonservuoti – reikėtų didesnio ploto“, - sako pašnekovė.

Kažkaip visi iš kaimo bėga į miestą, o mes … Nors mano vyras irgi spektiškai buvo nusiteikęs, bet aš jį vis bandau įjungti į savo darbus – kartais ir nepasiduoda, tai bandome derinti šituos klausimus.
I. Verbylienė

Paklausta, ar nėra sudėtinga Lietuvoje įsigyti įdomesnių daržovių ar vaisių sėklų, moteris purtė galvą: „Labai daug ko pas mus yra. Reikia ir valstybiniuose medelynuose pasidomėti, ten yra kai kurių įdomių augalų, o sėklų galima ir parsisiųsti per eBay. Netgi pigiau išeina negu čia vietoje parduotuvėse perkant. Aš pati ir Lietuvoje daug ką randu, nes daug yra ir elektroninių parduotuvių, kuriose sėklomis ir iš užsienio prekiaujama, ne tik lietuviškomis“.

I. Verbylienė užbaigdama pokalbį sako, kad tie, kurie jaus poreikį kažką savo užsiauginti darže, visada pasidomėję ras daug informacijos ta tema ir bendraminčių. Taip pat šiuo metu kaip niekad yra organizuojama daug įvairių seminarų ekologinės bei gamtinės žemdirbystės temomis, todėl belieka tik atsirinkti, kas yra naudingiausia ir reikalingiausia.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)