Neringos savivaldybės Architektūros skyriaus vedėja Dainora Abelkienė pasakoja, kad įrenginio projekto autoriai yra prancūzų architektai, į pagalbą pasitelkę lietuvių jaunuosius architektus, Europos architektūros studentų asamblėją (Easa). Projektą kuravo Vilniaus dailės akademija.
Vietą naujam Neringos statiniui išrinko patys gyventojai. Jie pasirinko Nidą, buvusius poilsio namų pamatus, visai greta Nidos švyturio.
„Internete paskelbėme balsavimą naujam įrenginiui Neringoje ir žmonės patys galėjo balsuoti, kur nori jį matyti“, – sako D. Abelkienė.
Anot jos, statinio projektas neįprastas, buvo pasitelkta senovinė medžio apdirbimo technologija. Jis stovi ant metalinių kojų ir neturi laiptų, todėl norint ant jo patekti reikia lipti kopėčiomis, statinio viduje įrengtos sūpynės.
„Įrenginys labai „išmanus“. Apatinėje dalyje yra sūpynės, vidury - laiptai, amfiteatriukas, o viršuje galima stebėti jūrą, dangų, saulėlydžius ir saulėtekius. Prancūzai, sukūrę šį projektą, nusprendė, kad viską darys tik iš natūralių medžiagų. Mediena natūraliai deginama specialia technika, taip ją apsaugant nuo atmosferos poveikių, taip pat nenaudojami dažai, o tik natūralus medienos aliejus, skiestas pušų sakų terpentinu“, – pasakoja viena iš projekto organizatorių D. Abelkienė.
Pasak jos, statinio architektai pasirūpino statinio saugumu. Apačioje įrengė tinklą, jei kas netyčia paslystų, taip pat žiemą planuojama uždaryti pastatą. Lipti į įrenginį neleidžiama mažiems vaikams, nerekomenduojama žmonėms, bijantiems aukščio ar turintiems bėdų dėl sveikatos. Statinys – tikriems ekstramalams.
