Į Lietuvą grįžusios emigrantės namuose - 30 šunų, 18 kačių ir vienas triušis

Atvykusi į Lietuvą, buvusi emigrantė turėjo daug altruistinių siekių. Nusivylusi žmonėmis, ji atsigręžė į gyvūnus, kurie moteriai tapo labai artimi.

Net 30 šunų, 18 kačių ir vienas triušis – tiek gyvūnų šiuo metu prižiūri netoli Vilniaus gyvenanti 75-erių Danguolė Valentinaitė. Rūpintis beglobiais šunimis moteris pradėjo prieš 14 metų. Ji buvo viena iš pirmųjų, Lietuvoje pradėjusių tokią veiklą. Moteris pripažįsta, kad globoti gyvūnus dar niekada nebuvo taip sunku, o beglobių gyvūnų – tiek daug.

Ilgą laiką gyveno Amerikoje

Per Antrąjį pasaulinį karą kartu su tėvais iš Lietuvos išvykusi Danguolė išsaugojo meilę tėvynei. Kiek laiko gyvenusi Argentinoje, ji emigravo į JAV, kur gyveno beveik 30 metų. Svetimoje šalyje moteris aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, skatino lietuvybę, kūrė lietuviškas įstaigas, padėjo į šalį atvykstantiems tautiečiams. Tačiau vos Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, ji ryžosi viską mesti ir grįžti. „Grįžau namo. Tėvai dar vaikystėje įskiepijo patriotizmą, todėl visada žinojau, kad atsiradus galimybei grįšiu gyventi į gimtąjį kraštą. Taip ir atsitiko. Lietuvoje esu nuo 1992-ųjų“, – pasakojo Klevinėje (Vilniaus r.) gyvenanti moteris. Tiesa, ji pripažino, kad iš pradžių gyvenimą gimtojoje šalyje įsivaizdavo visai kitaip.

„Grįžau jau būdama pensininkė. Tikėjausi daug keliauti, pamatyti kraštą, aplankyti visas žymiausias ir gražiausias vietas – tiesiog gražiai ir gerai gyventi. Tačiau vos grįžusi pasinėriau į visuomeninę veiklą. Tikėjausi, kad trumpam, bet tai darau iki šiol“, – apie netikėtai susiklosčiusias aplinkybes pasakojo D.Valentinaitė.

Keturkojų globos pradininkė

Prieš daugiau nei 14 metų Lietuvoje mažai kas buvo girdėję apie nevyriausybines organizacijas, jų veiklą, finansavimo galimybes, savanorišką darbą. Amerikoje šioje srityje daug patirties įgijusi Danguolė tapo tarsi kelrode žvaigžde tiems, kurie norėjo imtis tokios veiklos. „Manęs paprašė, kad padėčiau susigaudyti, parodyčiau, kas ir kaip daroma. Sutikau manydama, kad tai tęsis ne ilgiau nei dvejus metus. Tačiau klydau. Ši veikla tapo priverstiniu mano gyvenimo būdu. Nors gyvūnų globa besirūpinančių organizacijų šiandien jau yra ne viena ir ne dvi, pačiai nuo to pabėgti nebeišeina“, – teigė pirmos šalyje gyvūnų globos įstaigos „Gyvūnų namai“ įkūrėja.

Moteris džiaugiasi, kad rūpintis benamiais gyvūnais ima vis daugiau jaunų žmonių. Tačiau ji gerai pamena, kokia sunki buvo pati pradžia. Būtent Danguolė buvo tokių masinių akcijų, kaip nemokamas gyvūnų skiepijimas nuo pasiutligės bei jų sterilizavimas ar kastravimas, iniciatorė. „Dabar šios procedūros tapo norma, o anksčiau Lietuvoje to niekas nedarydavo. Atsimenu, koks ažiotažas kilo – per pirmas dvi akcijos dienas nuo pasiutligės buvo paskiepyta 6 tūkst. šunų“, – pasakojo šunų mylėtoja.

Kovoti reikia darbais

D.Valentinaitė džiaugiasi, kad Lietuvoje daugėja siekiančiųjų rūpintis beglobiais gyvūnais. Tačiau jai nepriimtini kai kurie šios srities įstaigų tarpusavio bendravimo būdai. Ne vienos gyvūnais besirūpinančios įstaigos darbuotojai kategoriškai pasisako prieš liūdnai pagarsėjusios Vilniaus sanitarinės tarnybos „Grinda“ darbo priemones, gyvūnų migdymą ir t. t. Tam nepritaria ir pati D.Valentinaitė, tačiau ji ragina į problemą žiūrėti plačiau. „Kad ir kaip būtų gaila, kažin ar įmanoma visiškai išvengti gyvūnų migdymo, nes jų sparčiai daugėja. Tačiau jei įmanoma, tai reikėtų stengtis įrodyti konkrečiais darbais, vykdoma veikla, o ne žeminančiais ir piktais žodžiais. Jei visi dirbtų susivieniję, „Grinda“ savaime išnyktų“, – įsitikinusi gyvūnų globėja.

Kad ir kaip būtų gaila, kažin ar įmanoma visiškai išvengti gyvūnų migdymo, nes jų sparčiai daugėja. Tačiau jei įmanoma, tai reikėtų stengtis įrodyti konkrečiais darbais, vykdoma veikla, o ne žeminančiais ir piktais žodžiais. Jei visi dirbtų susivieniję, „Grinda“ savaime išnyktų.

Ilgą laiką gyvūnų globa užsiimanti moteris konstatuoja liūdną tiesą – dar niekada beglobių gyvūnų Lietuvoje nebuvo tiek daug. Vis daugiau šalies gyventojų be jokių skrupulų savo augintinius išmeta į gatvę ir palieka likimo valiai. Pagrindinės tokio žiauraus elgesio priežastys, anot D.Valentinaitės, yra gyventojų emigracija ir alergijos, nes dėl pastarųjų žmonės dažnai kaltina savo augintinius.

Rūpi globotinių likimas

Gyvūnų mylėtoja pastebi ir dar vieną blogą tendenciją – gyvūnus iš globos namų auginti ima vis mažiau žmonių. „Anksčiau pas mane atsiradę beglobiai šunys išbūdavo ne ilgiau nei savaitę, juos greitai kas nors priglausdavo. Dabar per metus norinčiųjų auginti tokius šunis atsiranda vos vienas kitas. Kai kurie šunys kartu su manimi gyvena jau daugiau nei septynerius metus“, – atviravo moteris. Ji pripažino, kad prisiriša prie savo augintinių, todėl stengiasi atiduoti juos tik geriems žmonėms. „Taip gera širdyje, kai žinau, kad vienas ar kitas mano priglaustas gyvūnas gyvena pas gerus šeimininkus, yra prižiūrėtas ir mylimas. Būtent todėl atvykusiuosius reikliai kamantinėju, kam jiems reikia šuns, kaip jį žada auginti“, – pasakojo Danguolė.

Moteriai svarbus augintinių likimas, todėl ji žada pasirūpinti, kad, ją ištikus bėdai, šunimis ir katėmis būtų tinkamai pasirūpinta. Rūpintis tokiu kiekiu gyvūnų moteriai vis sunkiau. Per metus jų priežiūrai iš 2 proc. paramos ji gauna tik 4 500 Lt. „Šių pinigų tikrai neužtektų, jei nemokamai negaučiau šunų ėdalo. Juk kainuoja viskas: skiepai, sterilizacija, veterinaro priežiūra, būdos ir kita“, – pasakojo pašnekovė.