Gražiausi Lietuvos gamtos vaizdai – pro miškininkų objektyvą

 (19)
Tarpukario Lietuvoje balandžio mėnesį buvo švenčiama miškasodžio pabaiga, tai ir būdavo pagrindinė miškininkų šventė. Tuomet žmonės rinkdavosi ir švęsdavo atlikę patį kilniausią darbą miške – pasodinę medžius. Tokios Miško dienos, kuriose aktyviai dalyvauja ir visuomenė, kiekvieną pavasarį tebevyksta, o Miškininko diena nuo 2000-ųjų metų švenčiama trečią rugsėjo šeštadienį. Taigi, rugsėjo 21 d. ją ir minime.
Kęstutis Jarmalavičius „Draugystė“
Kęstutis Jarmalavičius „Draugystė“
© Generalinės miškų urėdijos konkurso nuot

Miškininko profesijai pagerbti - kūrybos darbų konkursas

Su gamta susijusių profesijų žmonės pažymėti savitu, ypatingu ženklu. Jų priesakai - puoselėk, augink, padėk, brandink, rūpinkis. Miškininką iš kitų profesijų išskiria tai, jog savo darbo vaisius, savo puoselėtą, sodintą ir prižiūrėtą mišką jis palieka kitai kartai. Nedaug yra profesijų, kurioms būdingos ir dinastijos – senelis, tėvas, sūnus ar dukra. Miškininko profesija – viena iš tokių. Čia pasirinkimą lemia pašaukimas, meilė gamtai ir miškui, kuri buvo skiepijama nuo vaikystės.

Ir pačiame atokiausiame mūsų šalies kampelyje šiandien rasime girininkiją ir girininką, kuris rūpinasi ten augančiais valstybiniais miškais, bendrauja su vietos gyventojais, globoja jaunuosius miško bičiulius.  Vaikai, nuo mažens būdami miško bičiuliais, matydami girininko darbą, išmoksta pajausti mišką, o kartais ir nusprendžia pasirinkti  nelengvą, tačiau prasmingą miškininko profesiją.

Būtent norėdami pabrėžti miškininko darbo prasmingumą, Generalinė miškų urėdija kartu su Aplinkos ministerija organizavo šalies miškų urėdijų darbuotojų kūrybos darbų konkursą tema „Miškininkas“, kurio metu fotografuojantys, rašantys, tapantys ir medžio drožyba užsiimantys miškų puoselėtojai buvo pakviesti talpinti savo darbus (ar jų nuotraukas) tinklapyje www.valstybiniaimiskai.lt. Nuotraukas konkursui pateikti buvo galima nuo šių metų liepos iki rugsėjo mėnesio.

Miškininkai entuziastingai atsiliepė į šią iniciatyvą. Iš viso konkurse sudalyvavo daugiau nei 90 šalies urėdijų darbuotojų, kurie pateikė daugiau nei 300 kūrybos darbų: 225 fotografijos, 21 tapybos, 38 medžio drožybos ir 20 rašto darbų, iš kurių buvo renkama 30 geriausių fotografijų, 5 drožybos, 5 tapybos ir 5 tekstinės kūrybos darbai.

Geriausius darbus išrinkti patikėta interneto lankytojams, kurie apsilankę tinklapyje www.valstybiniaimiskai.lt galėjo balsuoti už jiems patikusius darbus. Savo balsus atidavė daugiau nei 2 tūkst. portalo lankytojų.

Šiandien Grynas.lt skaitytojams pateikiamos geriausios fotografijos, o visus laureatų darbus bus galima apžiūrėti (nuo rugsėjo 30 d.) apsilankius Druskininkų miškų urėdijos Miško muziejuje „Girios aidas“.

Lietuvos miškai - tarp geriausių

GRYNAS.lt primena, kad  Lietuvos miškai užima 33,3 proc. šalies teritorijos. Lietuvos miškų ištekliai – plotai ir medienos tūriai - nuolat didėja, kertama gerokai mažiau, nei priauga. Iškirsti miškai laiku atkuriami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas.

Iš viso konkurse sudalyvavo daugiau nei 90 šalies urėdijų darbuotojų, kurie pateikė daugiau nei 300 kūrybos darbų.
Citata

Mūsų miškai biologine įvairove pranoksta daugelio kaimyninių šalių miškus. Už valstybinius miškus visų sumokamų mokesčių santykis su gautomis pajamomis yra 42 proc. (didžiausias Europoje), nekalbant apie didžiulę pažangą kituose miškininkystės baruose, sukurtą šiuolaikišką miškų atkūrimo sistemą ir kt.

Ūkininkaujama miškuose taip, kad didėtų jų ekonominė, ekologinė ir socialinė vertė. Tai pažymėjo ir Jeilio (JAV) universiteto mokslininkai, 2012 m. spalį paskelbę kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą. Jų teigimu, Lietuva – geriausiai miškus saugojanti ir tvarkanti valstybė pasaulyje.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)