Didžiausia energinių gėrimų blogybė – visai ne kofeinas

Naujienos iš Lietuvos retai pasiekia pasaulio skaitytojus ar televizijų žiūrovus. Tačiau vos prieš kelias dienas tai įvyko ir priežastis, dėl ko tapome žinomi, tikrai negali nedžiuginti. Mes tapsime pirmąją šalimi, kurioje bus draudžiamą parduoti nepilnamečiams vadinamuosius energinius gėrimus. Tuo pačiu atsiranda proga pakalbėti plačiau apie šiuos gėrimus ir vis tik pasvarstyti, ar sprendimo „medaus statinėje“ neslypi koks „deguto šaukštas“.

Išplito su pop kultūra

Energiniai gėrimai atsirado ganėtinai seniai. Pirmasis „energetiniu“ pavadintas gėrimas buvo sukurtas dar 1949 m. ir tai buvo gėrimas, turintis padidintą kofeino kiekį. Vėliau net kelios kompanijos sukūrė panašius gėrimus, kurių sudėtyje laikui bėgant atsirado ir kofeino, ir taurino ir galiausiai šie gėrimai įgavo šiandieninį pavidalą. Tiesa, ilgus metus tokie produktai buvo pozicionuojami rinkoje kaip skirti tik tikslinėms vartotojų grupėms, pavyzdžiui, vairuotojams, sportininkams ar tiesiog trumpalaikius fizinius ar emocinius krūvius patiriantiems.

Visuotinis energinių gėrimų vartojimas neabejotinai siejamas su pop kultūra įžengusia į XXI a. techno ritmu. Būtinybė kuo ilgiau išsilaikyti šokių aikštelėje beje stimuliavo ne tik legalių gėrimų pardavimų šuolį bet ir sintetinių narkotikų ir tai, kad „energetikai“ yra pastarųjų legali alternatyva yra ganėtinai dažnai naudojamas rinkodarininkų triukas, kurio jie visiškai nesidrovi naudotis. Aktyvios „energetikų“ reklamos kampanijos lėmė taip pat, kad apie 2000 m. šie gėrimai pradėjo išstumti įprastuosius gazuotus nealkoholinius gaiviuosius gėrimus. Tačiau šiandien mes nekalbėkime apie rinkodarą, o panagrinėkime pačius gėrimus , kurių didžiausi vartotojai (daugiau nei 2/3) yra paaugliai ir jaunimas.

Kas slepiasi po užrašu „energinis gėrimas“

1. Kofeinas- stimuliatorius, pirmiausiai skirtas protinei veiklas pagerinti. Kad efektas būtų tikrai juntamas, tam reikia apie 100 mg kofeino dozės Didesnės nei 230 mg dozės jau tiesiogiai stimuliuoja širdies veiklą.
2. Taurinas – aminorūgštis, kuri kaupiasi raumenyse ir pageriną jų ir širdies veiklą.
3. Karnitinas- sumažina raumenų nuovargį
4. B grupės vitaminai – „energetikuose“ naudojami teigiant , kad jų vartojimas pegerina smegenų veiklą
5. Mateinas- pavadintas taip, nes yra matė arbatos viena veikliųjų medžiagų ir nepaisant teiginių, kad yra „alternatyva kofeinui“ vis tik turi kitokį poveikį ir geriausiai žinoma kaip silpninanti alkį.

Iš esmės tarp pagrindinių energinių gėrimų veikliųjų medžiagų nėra akivaizdžiai pavojingų, jei aišku yra vartojamos protingos jų dozės. Maža to – kai kurie gamintojai kryptingai dirba kuriant tikslingai veikiančias gėrimų sudėtis ir pvz. didesnį kofeino kiekį norintis gauti vartotojas (pvz. egzaminui besiruošiantis studentas) papildomai neapkrauna savo organizmą pvz. raumenų veiklą stimuliuojančiomis medžiagomis. Tačiau dauguma „energetikų“ vis tik gaminami pagal principą „kuo daugiau tuo geriau“ , na ir dar kuo pigiau, todėl be didelių kiekių veikliųjų medžiagų mes susiduriame ir su įspūdingu kiekiu maisto chemijos.

Geriausias scenarijus - depresija, blogiausias - mirtis

Ilgalaikis, perteklinis energinių gėrimų naudojimas pirmiausiai alina organizmą. Juk tai nėra gėrimas, suteikiantis energijos, kaip tai teigiama reklamoje , o tiesiog stimuliuojantis organizmą įjungti papildomus rezervus, kurie kaip žinia nėra beribiai. Ir jei pvz. kofeino dėka jus papildomai našiai dirbote 5 val. (o tai yra maksimalus kofeino dozės poveikio laikas), jus vis tiek privalote pailsėti , o ne bandyti vėl vartoti stimuliatorių. Priešingu atveju – geriausia, kas jūsų laukia kofeino „maratono“ pabaigoje tai bjauri nuotaika net išsimiegojus, kurios neatsikratysite bent kelias dienas.

Blogiausiu atveju nuolatos stimuliatorių vartojant gali pasireikšti depresija. Lygiai taip pat veikia ir tiesiogiai raumenys stimuliuojančios medžiagos. Tik skirtumas tame, kad pastaruoju atveju perteklinis krūvis tenka jiems. O svarbiausiai nepamirškite, kad širdis - taip pat raumuo. Todėl jei šis organas nėra jūsų stiprioji kūno dalis, apskritai pagalvokite ar verta vartoti „energetikus“ . Vis tik yra užfiksuoti keli atvejai kuomet būtent šių gėrimų „dėka“ juos vartojusieji nukeliavo Anapilin. Tiesa, prie gėrimų žudančio poveikio prisidėjo ir kiti veiksniai. Vienas jų yra energinių gėrimų vartojimas kartu su alkoholiu - ko kategoriškai negalima daryti, nes alkoholis keliskart stiprina „energetikų“ poveikį , kurių vienas yra padidėjęs spaudimas.

Kur slypi didesnis blogis – kavoje, kokakoloje ar „energetike“?

Bet ar visi „energetikų“ draudimo šalininkai yra tokie jau nešališki ir rūpinasi tik mūsų sveikata? Šitas klausimas natūraliai kyla pradėjus praktiškai nagrinėti „energetikus“ ir į juos panašius bet šiai grupei nepriklausančius gėrimus . Pirmiausiai palyginkime kofeino kiekius „energetike“ ir įprastoje kavoje ar pvz. „Coca-Cola“ gėrime.

Kavos puodelyje, kurį paruošiame namuose, dažniausiai yra apie 130 mg kofeino (greito maisto restoranuose ruošiamoje kavoje šie kiekiai dar didesni), Red-Bull skardinėje - 83 mg, „Coca-Cola“ (0,5l) buteliuke (skirtingais duomenimis) - 48-58 mg. Kaip matome kavoje kofeino daugiau. Labai netoli pagal įstatymą būtinos žymėti užrašu „produkte yra padidintas kofeino kiekis“ 150mg/l ribos yra ir „Coca-Cola“. Tiesa. galite paklausti, kodėl aš lyginu skirtingo tūrio gėrimų tarą? Iš karto atsakau - nes šis kiekis yra įprastas vienkartiniam vartojimui.

Autoriaus citata

Nenaudodami kofeino - mes galime puikiai gyventi, o organizme susidarius taurino trūkumui, mes galime rimtai susirgti. Pvz. be plačiau žinomo poveikio širdies veiklai yra ir toks, kad sumažėjus 50 proc. taurino organizme žmogus gali tiesiog apakti.

Be to, kaip ir minėjau pigių nealkoholinių gėrimų visuotinėje problema yra padidintas maisto chemijos naudojimas. Jau beveik 3 dešimtmečius vyksta kova dėl saldiklio aspartamo (E-951) draudimo. Šis saldiklis be daugelio kitų nepageidautinų poveikių taip pat neigiamai veikiantis nervų sistemą yra puikiai naudojamas visuose nealkoholiniuose gėrimuose, kur reikia iki kiek įmanoma sumažinti gamybos kaštus arba tiesiog pasididinti pelną. Tad nėra jokio principinio skirtumo, kuriame produkte šis nuodas bus.

Taip pat tarp įprastų gaiviųjų gėrimų kur kas daugiau naudojama dažiklių, dirbtinių kvapiklių ir skonių t.t. Todėl akivaizdu - teigti , kad įprasti gaivieji gėrimai yra daug sveikesni nėra jokio pagrindo.

Blogis – visai ne kofeine

Vienintelis akivaizdus skirtumas yra taurino kiekis „energetikuose“, bet būtent į jį energinių gėrimų priešininkai apeliuoja kur kas rečiau nei į kofeiną. Ir tai natūralu, nes nenaudodami kofeino - mes galime puikiai gyventi, o organizme susidarius taurino trūkumui, mes galime rimtai susirgti. Pvz. be plačiau žinomo poveikio širdies veiklai yra ir toks, kad sumažėjus 50 proc. taurino organizme žmogus gali tiesiog apakti. Taigi, kalbant apie tauriną suveikia posakis „kas per daug - tas nesveika“ , o juo vadovautis sunku, jei yra norima labiau išgąsdinti vartotojus nei pateikti objektyvią informaciją.

Ir vis tik draudimas parduoti „energetikus“ nepilnamečiams turi racionalų pradą ir yra sveikintinas jau vien dėl to, kad vargu ar mergina ar jaunuolis, kol dar jaučiasi sveiki, moka laikytis saikingo vartojimo principo ir suvokti , kad nuolatinis pavojingos ribos peržengimas galiausiai atsilieps sveikatos sutrikimais. Galiausiai juk ir alkoholis tampa problema tik tuomet, kai jo vartojama per daug. Aš asmeniškai labai laukiu dienos, kuomet nepilnamečiams taps nepasiekiami ne tik „energetikai“, bet ir visus dirbtinius saldiklius, kvapiklius ir dažiklius turintys gaivieji gėrimai.