Už ką Dunojus turėtų padėkoti Sovietų Sąjungai

Dunojus – antroji pagal ilgį upė Europoje, kenčianti nuo panašių bėdų kaip ir Baltijos jūra – taršos fosfatais, eutrofikacijos, trąšų, naudojamų ūkiuose ir netgi miškų kirtimo. Dunojus teka net per 11 šalių – Vokietiją, Austriją, Slovakiją, Vengriją, Kroatiją, Serbiją, Bulgariją, Rumuniją, Ukrainą, Šveicariją ir Lenkiją, didžioji dalis kurių sudaro taip vadinamą Dunojaus regioną. Pasaulio gamtos fondo Dunojaus-Karpatų programos direktorius Andreas Beckmannas atvykęs į Lietuvą papasakojo, kuo serga Dunojaus upė ir kaip jai stengiamasi padėti.

Išvardijo bėdas

A. Beckmanas savo pranešimą pradėjo nuo paprastų pavyzdžių, kaip žmogaus veikla daro įtaką Dunojaus vandens ekologinei būklei. Tarkime, Dunojaus regionas yra apsuptas kalnų ir miškingų vietų, jeigu miškai yra kertami, tai sukelia potvynių valdymo problemų. Jeigu žmonės savo buityje naudoja šampūnus su fosfatais, šie nuteka per kanalizacijas į upes, sukelia eutrofikaciją ir kenkia žuvų populiacijoms. Jeigu ūkininkai naudoja trąšas savo laukuose, kad ir labai toli nuo Dunojaus, šios vis tiek randa kelius sutekėti į vandens telkinius.

„Reikia turėti omenyje ir tai, kad tas vanduo, kuris suteka į Dunojų, vėliau patenka į Juodąją jūrą, kuri laikoma taip pat labai užteršta jūra. Manau, kad panašias problemas turite ir jūs, Baltijos jūroje“, - sakė A. Beckmannas.

Dunojus teka per labai daug šalių, dalis kurių yra turtingos, kitose žmonės gyvena vargingiau, taigi susiduriama su begale skirtingų iššūkių.

„Kalbant apie Dunojaus vandens kokybę, ji per pastaruosius 20 metų žymiai pagerėjo, už tai, ko gero, reikėtų padėkoti sovietų pramonės griūčiai. Tai lėmė ir didelės investicijos į švaresnę pramonę, ES reglamentavimus švaresniam vandeniui ir t.t. Turime tebesitęsiančias problemas su žemės ūkiu, panašiai kaip ir jūs jas turite Baltijos jūros regione. Turime ir keletą sėkmės pavyzdžių – pavyzdžiui, uždraudimas naudoti fosfatus šampūnuose“, - pasakojo A. Beckmannas.

Pasaulio gamtos fondo atstovo teigimu, per pastarąjį šimtmetį stebėta ir kita negera tendencija – prarasta apie 80 proc. šlapžemių, kurios lėmė ir ekosistemų sumažėjimą. Sprendžiant šią problemą, daug dirbama atkuriant prarastas teritorijas.

Kaip suderinti ekonomiką ir aplinkosaugą

A. Beckmanas įvardija esminę užduotį, kurią sau kelia nevyriausybininkai, bendradarbiaudami su valdžios atstovais ir dirbdami su Dunojaus regiono ekologinėmis problemomis – integraciją.

„Mūsų iššūkis - kaip vystyti regiono veiklą nepakenkiant nei jo ekonomikai, nei Dunojaus ekologinei būklei. Turime ES reglamentavimą dėl vandens kokybės rodiklių, tačiau pasigendame sąsajų su ekonomikos plėtra. Turime savęs klausti, kur link einame ir manau, kad ES lygmeniu esame išsikėlę nemažus tikslus – sumažinti CO2 emisijas apie 80 proc. iki 2050 m., pasiekti bioįvairovės išsaugojimo standartus, atitikti vandens kokybės standartus ne tik dėl cheminės sudėties, bet ir dėl ekologinės būklės. Vystoma ir tvarios ekonomikos vizija iki 2050 m., kaip naudoti visus išteklius efektyviau“, - pasakojo Pasaulio gamtos fondo atstovas.

Jis pateikia vieną pavyzdį, kaip kertasi gamtosaugos ir ekonomikos interesai. Laivyboje idealus kelias laivams yra lygus, vienodo gylio, tiesus. Tačiau tai absoliuti priešingybė, ko reikia ekosistemoms, kurių egzistavimo sąlyga ir yra įvairiovė, kai kurie organizmai gyvena lygumoje, kiti gilesniuose vandenyse ir t.t.

„Taigi, turime savaiminį konfliktą – kaip pakelti ekonomikos lygį, bet ir išsaugoti ekosistemas. Šis klausimas nuolat buvo svarstomas dar prieš įsigalint Dunojaus regiono strategijai, tačiau tarpininkaujant Europos Komisijai mums pavyko nusibrėžti labai sėkmingas bendradarbiavimo gaires. Vystant Dunojaus laivybą buvo atsižvelgta į griežtus aplinkosauginius reikalavimus. Šiuo metu esame etape, kuomet mūsų sutarta strategija bus įgyvendinama“, - sakė A. Beckmannas.

Nebe prabangos dalykas

Tokių klausimų kaip šis, kai reikia derinti skirtingus interesus, daugybė. Tarp jų pranešėjas mini pramonės taršą ir įtaką žuvų populiacijoms, žemės ūkį ir jo naudojamas trąšas, kurios turi abejotinos reikšmės ekosistemų gyvavimui, hidroelektrinės, kurios laikomos kaip švarios energijos šaltinis, tačiau veikia gamtos gyvenimą ir pan.

„Aplinkosauga nebėra prabangos dalykas. Jaučiame kylančias grėsmės vis labiau ir labiau ir tai turi įtakos regiono ekonomikai. Turime rasti sprendimus ir galvoti ne tik apie technologijas trumpam periodui, o apie patobulinimus ilgoje perspektyvoje“, - sakė A. Beckmannas.