Gražutės regioninio parko direkcija kartu su Lietuvos ornitologų draugija inicijavo inkilų stambiesiems uoksiniams paukščiams iškėlimą. Parko specialistai parinko vietas bei padėjo iškelti inkilus. Spalio mėnesį iškelta 15 inkilų: 13 naminei pelėdai ir 2 žalvarniui/kukučiui.

Stambiesiems uoksiniams paukščiams natūralių perimviečių trūkumas juntamas visur. Natūralios drevės dažniausiai susidaro tik biologinę brandą pasiekusiuose medynuose, o juodosios meletos uoksus, kuriais naudojasi ir kiti sparnuočiai, kala taip pat tik tam tikrą storį pasiekusiuose medžiuose.

Inkilai klykuolei ir didžiajam dančiasnapiui iškelti dar pavasarį prie parko ežerų, nes šie antinių šeimos sparnuočiai peri tik arti vandens telkinių. Lututei vieta parinkta jos tipiškoje buveinėje -pribręstančiame pušyne, o štai žalvarniui/kukučiui parinkti pušynų gojeliai, supami šienaujamų pievų ir ganyklų, kur šie sparnuočiai randa tinkamo grobio-stambių vabzdžių.

Beveik visi inkilai naminei pelėdai neatsitiktinai iškelti Šavašos kraštovaizdžio draustinyje, Lūžų miške. Parko teritorijoje tai derlingiausi medynai, ten gausu pelinių graužikų, kuriais maitinasi pelėdos. Maksimalus pelėdų tankis teritorijoje - tai ir gera biologinės kovos su graužikais priemonė.

Dalis paukščių rūšių, kurioms buvo kelti inkilai, yra nykstančios (didysis dančiasnapis, lututė, žalvarnis, kukutis), kitos (klykuolė, naminė pelėda) - taip pat globotini paukščiai, Lietuvoje negausiai ar lokaliai paplitę.